Knygos muziejus

Viktoras VITKUS

Spalio 14 d. Raseini? vie�ojoje bibliotekoje savo veikl? atnaujino Knygos muziejus. Bibliotekos direktor?s Dainos Sutkevi?ien?s d?ka muziejaus ekspozicijai buvo par?pinti nauji, mobil?s baldai. Pati mintis ?kurti Knygos muziej? raseini�kiams kilo apsilankius pas kolegas �ilut?je. I� prad�i? kolekcijoje tebuvo kelios ,,kanti?kos� ir kra�totyriniai veikalai, v?liau� apie 95 nuo�im?ius knyg? sudar? eksponatai, gauti i� vadinam?j? Knyg? r?m?.���

Dabartin?je ekspozicijoje, skirtoje Lietuvos knygos keliui, leidiniai sugrupuoti ? kelis pagrindinius skyrius. Reikia pa�ym?ti, kad gyventojai vis re?iau atne�a verting? knyg?, bet toki? dar pasitaiko. Daugiausiai knyg? dovanojo garbus miestel?nas Augustinas �ivatkauskas. Taip pat ekspozicijai dovanotos 1904 met? evangelik? liturgin? knyga bei nuo Betygalos kilusio agronomo Ti�kaus knyga su jo autografu.

Seniausios knygos���

Seniausi? knyg? muziejui dovanojo geras Raseini? miesto bi?iulis � Viktoras Petkus. Vilniuje i�leistos knygos autorius Mikalojus Kristupas Chaleckis (1589 � 1653). Jis
studijavo Vilniaus akademijoje, Italijoje, Ispanijoje, Pary�iuje. V. Petkus buvo diplomatas ir Seimo delegatas, pasi�ym?jo Livonijos kare, bet galop ?m?si plunksnos.

�Ekspozicijoje yra� XIX a. pirmosios pus?s leidini? lenk? kalba. Istorikai ir tyrin?tojai gerai �ino 1817 metais ?steigt? pa�angi? Nenaud?li? draugij? (dabar jie b?t? vadinami neformalais) Towarzystwo szubrawcow.� Tai savoti�ka mason? atskala. Giliau patyrin?jus galima aptikti ir Raseini? kra�to bajor? p?dsak?. Ekspozicijoje galima pamatyti 1816 m. prad?t? leisti satyros laikra�t? �Gatv?s �inios� (Wiadomosci brukowe), kuris po met? tapo draugijos leidiniu. Reikia pridurti, kad 1822 m. caro vald�ia draugij? likvidavo ir u�dar? �Gatv?s �inias�.�����

�iame skyriuje yra 1805-1806 m. ir 1815-1830 m. leistas m?nesinis kult?ros ir literat?ros �urnalas �Vilniaus laikra�tis� (Dziennik Wilenski). ?ia pat – lietuvi? mokslin?s literat?ros k?r?jo, archeologo Teodoro Narbuto (1784-1864) veikalas. XIX a. pirmosios pus?s� lietuvi�kiems leidiniams atstovauja visas b?rys autori?. 1861 m. Peterburge Jonas Ju�ka (1815-1886) i�leido knyg? �Kalbos lietuvi�ko lie�uvio ir lietuvi�kas statra�tis, arba artograpija�. 1858 � 1861 m. med�iag? knygai autorius rinko Ariogalos, Kaltin?n? ir Pu�aloto apylink?se. Manoma, kad Raseini? apskrityje �aukli? kaime gim? vert?jas ir leid?jas Telesforas Ne�ukaitis�(1841 � 1864). Nors 1863 m. jis dalyvavo sukilime, tai jam nesutrukd? po met? Peterburge i�leisti kukli? knygel? �Giesm?s nabo�nos�.��

Ret? leidini? rasime skyriuje �Spaudos lotyni�komis raid?mis u�draudimas ir atkovojimas�. ?domios informacijos yra ir apie kontrafakcinius leidinius. Spaustuvininkams ir knyg? savininkams pavyko i� caro vald�ios i�sireikalauti, kad lietuvi�kos spaudos draudimas neb?t? taikomas leidiniams, i�leistiems iki draudimo ?sigaliojimo. Pasinaudojant tuo leidimu, v?liau Ma�ojoje Lietuvoje buvo spausdinamos knygos su ty?ia neteisingai nurodyta leidimo data ir vieta. Tokios knygos yra tikras lobis bibliofilams.
���

L?�is knyg? leidyboje ir j? paklausoje��

1904-1918 m. atgavus lietuvi�k? spaud? aktyviai rei�k?si Zavadski? ir M. Kuktos spaustuv?s. Lietuvi�kos knygos leistos Kaune, Bir�uose, Panev?�yje, Var�uvoje, Peterburge, Til�?je, JAV.��

Tarpukario Lietuvos knyg? leidybai b?dinga intensyvi raida. Leidybiniame asortimente dominavo vadov?liai ir tarnybiniam naudojimui skirti leidiniai. Teigiama, kad esminio persilau�imo data – 1934 metai. Tuomet ?vyko permainos lietuvi? literat?roje. Pagaus?jo verting? ir originali? k?rini?, visuomen? labiau prad?jo dom?tis lietuvi�ka spauda. Be to, i�augo nauja, lietuvi�kas mokyklas baigusi? �moni? karta. Daug i�leista ne tik gro�in?s�� literat?ros, bet ir mokslini? leidini?.
Pasaul? i�vydo ?vairi? format? knygos: dideli, istorin? (da�nai ir poligrafin?) vert? turintys foliantai bei ma�u?iai leidinukai. Tai iliustravo Lietuvos poligrafijos ?moni? techninius paj?gumus. ��aibo� spaustuv?s miniati?rin? �Kalendori? liliput?� bibliotekai padovanojo Augustinas �ivatkauskas.���

�Iki XX a. vidurio knygos da�niausiai leistos be kietvir�i?, tod?l klest?jo knygri�i? amatas. ?ri�t? knyg? vir�eli? puo�ybai jie naudojo r?�tukus, spaudus, t.y. ?taisus �enklams, �ymoms ?spausti. Ekspozicijoje pristatyti kai kurie Raseini? knygri�io Petro Iva�kevi?iaus (1874 � 1917) darbo ?rankiai. Reikia pamin?ti, kad Raseini? vals?iaus amat? apra�uose ma�ai vietos skirta knygri�ystei.��������������

��. Kadu�ino spaustuv?��

Raseini�kiams tur?t? b?ti ?domi informacija apie �liomo Kadu�ino 1910 m. ?kurt? spaustuv?. Iki I pasaulinio karo ji spausdino leidinius rus? kalba, taip pat blankus ?vairioms Raseini? ?staigoms. Karo metais spaustuv? prival?jo vykdyti okupacin?s vald�ios u�sakymus. 1918 m. ?ia buvo i�spausdintas vienas pirm?j? Lietuvoje �Raseini? apskri?io� pa�to �enklas. Nuo 1919 m. poligrafiniu b?du spausdintas pirmas �emaitijoje laikra�tis ��emaitija�. �ioje spaustuv?je i�leist? Raseini? vartotoj? kooperatyvo �Dubysa� kalendori? 1938 metams padovanojo nenuilstamas bibliotekos talkininkas Augustinas �ivatkauskas.