Kop?st? ankstyvumas nevienodas

Versija spausdinimui

Baltag?iai kop?stai m?s? m?gstamiausia, o ir pigiausia darov?. Vertinami baltag?iai u tai, kad juose daug angliavandeni?, mineralini? mediag?, vitamino C, geros j? ir dietin?s savyb?s. O gausyb? valgi? su kop?stais sunku ir suskai?iuoti, jie ne tik sot?s, bet ir pig?s. Gal tod?l iuo sud?tingu ekonominio nuosmukio laikme?iu verta kop?st? prisiauginti daugiau…

Prie rinkdamiesi, kokias baltag?i? kop?st? veisles auginsime, pirmiausia pagalvokime, kam juos vartosime. Ankstyv?j? veisli? kop?stus vieius valgysime, vidutinio v?lyvumo rauginsime, o v?lyvus paliksime iemai. Daugelis v?lyv? veisli? kop?st? laikosi ne tik iki viduriemio, bet net iki naujo derliaus. Tod?l darininkui m?g?jui patartina auginti bent 2-3 skirting? veisli? kop?stus.

Veisl?, hibridas Dien? nuo

daig? pasodinimo iki der?jimo

Ypatumai
PAREL H

(Olandija)

55-60 Ankstyvas hibridas, g??s apie 1,2 kg svorio, vienodos, graios, gero skonio
GOLDEN ACRE

(Vakar? Europa)

65-70 Populiari ankstyv?j? kop?st? veisl?, g??s uauga iki 1,5 kg, pav?lavus nukirsti netr?kin?ja
BRUNSWICK

(Vokietija)

110-120 Vidutinio ankstyvumo veisl?, g??s apie 2,5 kg svorio, tinka ne tik rauginimui, bet ir laikymui iki viduriemio
BRIGADIER H

(Pranc?zija)

120-130 Derlingas hibridas, g??s viesios, 4-6 kg svorio, d?l gero skonio ir didelio cukraus kiekio labai tinka rauginimui, laikymui
TIURKIS

(Vokietija)

130-140 V?lyva veisl?, g??s apvaliai plok?ios, apie 2,5 kg svorio, laikosi iki naujo derliaus
KAMIENNA GLOWA

(Lenkija)

145-155 V?lyva veisl?, g??s apie 4 kg svorio, kietos, tinka rauginimui, laikosi iki naujo derliaus

Kaip matome, lentel?je n?ra DOTNUVOS BALTARUSIK? veisl?s kop?st?. i veisl? ne?teisinta Europos S?jungos veisli? registre, tod?l jos s?kla neauginama ir neplatinama. Bet maa ?ia b?da. Pla?iai paplitusi vokika veisl? BRUNSWICK n? kiek neblogesn?, labai gerai tinka rauginti. Ir vegetacijos periodas gana neilgas. Tad ios veisl?s daigus sodinimui galima isiauginti ne tik iltnamyje, bet ir lauke, udengus juos agropl?vele.

Vienas didiausi? r?pes?i? auginant ypa? ankstyvuosius kop?stus yra tai, kad nuo ilumos it?sta daigeliai. Klaida ?ia daroma tokia, jog umirtame, kad po sudygimo 4-7 dien? kop?st? daigelius reikia palaikyti emesn?je temperat?roje, vos 6-10C. Tik ilindus pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigeliai v?l laikomi auktesn?je temperat?roje.

Padaiginkime ankstyv?sias bulves

Kad bulvi?, ypa? ankstyv?j?, derlius grei?iau uaugt? ir b?t? didesnis, labai svarbu tinkamai paruoti gumbus sodinti. Bulves reikia daiginti. Tokios bulv?s ne tik grei?iau sudygsta, bet ir j? vegetacija prasilenkia su didiausi? lig? ir kenk?j? antpl?diu, gaunamas ketvirtadaliu didesnis derlius. Dabar balandio pradioje pats tinkamiausias laikas nors ma? d?ut? ankstyv?j? bulvi? pad?ti daiginti! Nedidelis ?ia gi darbelis…

Daiginama apie m?nes? viesoje, kol bulvi? daiguose susidaro akneli? pradmenys, i kuri? dirvoje iauga stiprios aknys. Lauke pasodintos sudaigintos bulv?s per 45 dienas ileidia akneles, o per 1015 dien? dirvos paviriuje pasirodo ir daigai. Tuo tarpu nedaigintos bulv?s dygsta apie 25 dienas, o dr?gn? ir v?s? pavasar? dar ilgiau.

Daiginam? bulvi? daig? skai?ius priklauso nuo gumbo stambumo ir veisl?s. Sudaiginti normalaus stambumo s?kliniai gumbai duoda tre?daliu daugiau daig? ir produktyvi? stieb? nei smulk?s. viesoje, 1315 laipsni? temperat?roje susiformav? 11,5 cm daigai b?na ne per ilgi ir stipr?s, jie netrap?s, sodinimo metu nel?in?ja.

Labai gerai bulves daiginti iltnamiuose. Tik reikia stengtis, kad saul?tomis dienomis temperat?ra nepakilt? iki 2530C, nes tada daigeliai pradeda med?ti, vir?n?l?s pajuoduoja, gumbai suvysta ir derlius b?na maesnis. Tokiomis dienomis vert?t? bulves pridengti, j? paviri? kaskart sudr?kinti.

Paprastai kiekvienas darininkas sodina bent vien? ankstyv?j? bulvi? veisl? vasaros poreikiams. Juk reikia per Jonines viei? bulvi? pasikasti. Ta?iau veisl? isirinkti sunku, daug j?, vien rajonuot? veisli? s?rae trys deimtys, beveik pus? i j? ankstyvosios. Man labiausiai patinka olandikos ir vokikos bulvi? veisl?s.

Tod?l pamin?sime tik kelias veisles. FRESCO, ADORA ankstyvos veisl?s, bulv?s apvaliai ovalios, didel?s, odel? ir gumbo vidus gelsvos spalvos. SANTE viena pirm?j?, dar anais kol?kiniais laikais atklydo ir ?sitvirtino pas mus. Sakoma, kad i bulvi? veisl? visk? paken?ia nepalankius met? orus, dirvos ?vairov? ir net agrotechnikos klaidas. Bulv?s vidutinio dydio, ovalios formos, odel? ir vidus gelsvas, labai skanios. Veisl? atspari ligoms. RED SCARLET v?lyvesn? veisl?. Bulv?s graios pailgos formos, odel? rausva, skonis geras. Gerai laikosi per iem?.

Bulvi? s?kl? reikia periodikai kas 34 metai atnaujinti. Verta inoti, kad bulvi? ankstyvum? nulemia tai, kaip anksti bulvi? s?kl? sudaiginame ir pasodiname. J? derli? dar paankstina agropl?vel?. Tik gaila, kad iandien daug kas galvoja, jog, auginant bulves, inios nereikalingos, pakaks t?v? ir seneli? patirties. Tod?l gal mai? pasodin? tik tris ar keturis j? prikasame, o reik?t? ir galima trigubai daugiau…

Komentarų nėra