[1]Baltag?žiai kop?stai – m?s? m?gstamiausia, o ir pigiausia daržov?. Vertinami baltag?žiai už tai, kad juose daug angliavandeni?, mineralini? medžiag?, vitamino C, geros j? ir dietin?s savyb?s. O gausyb? valgi? su kop?stais sunku ir suskai?iuoti, jie ne tik sot?s, bet ir pig?s. Gal tod?l šiuo sud?tingu ekonominio nuosmukio laikme?iu verta kop?st? prisiauginti daugiau…
Prieš rinkdamiesi, kokias baltag?ži? kop?st? veisles auginsime, pirmiausia pagalvokime, kam juos vartosime. Ankstyv?j? veisli? kop?stus – šviežius valgysime, vidutinio v?lyvumo – rauginsime, o v?lyvus paliksime žiemai. Daugelis v?lyv? veisli? kop?st? laikosi ne tik iki viduržiemio, bet net iki naujo derliaus. Tod?l daržininkui m?g?jui patartina auginti bent 2-3 skirting? veisli? kop?stus.
Veisl?, hibridas | Dien? nuo
daig? pasodinimo iki der?jimo |
Ypatumai |
PAREL H
(Olandija) |
55-60 | Ankstyvas hibridas, g?ž?s apie 1,2 kg svorio, vienodos, gražios, gero skonio |
GOLDEN ACRE
(Vakar? Europa) |
65-70 | Populiari ankstyv?j? kop?st? veisl?, g?ž?s užauga iki 1,5 kg, pav?lavus nukirsti – netr?kin?ja |
BRUNSWICK
(Vokietija) |
110-120 | Vidutinio ankstyvumo veisl?, g?ž?s apie 2,5 kg svorio, tinka ne tik rauginimui, bet ir laikymui iki viduržiemio |
BRIGADIER H
(Pranc?zija) |
120-130 | Derlingas hibridas, g?ž?s šviesios, 4-6 kg svorio, d?l gero skonio ir didelio cukraus kiekio labai tinka rauginimui, laikymui |
TIURKIS
(Vokietija) |
130-140 | V?lyva veisl?, g?ž?s apvaliai plokš?ios, apie 2,5 kg svorio, laikosi iki naujo derliaus |
KAMIENNA GLOWA
(Lenkija) |
145-155 | V?lyva veisl?, g?ž?s apie 4 kg svorio, kietos, tinka rauginimui, laikosi iki naujo derliaus |
Kaip matome, lentel?je n?ra DOTNUVOS BALTARUSIŠK? veisl?s kop?st?. Ši veisl? ne?teisinta Europos S?jungos veisli? registre, tod?l jos s?kla neauginama ir neplatinama. Bet maža ?ia b?da. Pla?iai paplitusi vokiška veisl? BRUNSWICK n? kiek neblogesn?, labai gerai tinka rauginti. Ir vegetacijos periodas gana neilgas. Tad šios veisl?s daigus sodinimui galima išsiauginti ne tik šiltnamyje, bet ir lauke, uždengus juos agropl?vele.
Vienas didžiausi? r?pes?i? auginant ypa? ankstyvuosius kop?stus yra tai, kad nuo šilumos išt?sta daigeliai. Klaida ?ia daroma tokia, jog užmirštame, kad po sudygimo 4-7 dien? kop?st? daigelius reikia palaikyti žemesn?je temperat?roje, vos 6-10°C. Tik išlindus pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigeliai v?l laikomi aukštesn?je temperat?roje.
Padaiginkime ankstyv?sias bulves
Kad bulvi?, ypa? ankstyv?j?, derlius grei?iau užaugt? ir b?t? didesnis, labai svarbu tinkamai paruošti gumbus sodinti. Bulves reikia daiginti. Tokios bulv?s ne tik grei?iau sudygsta, bet ir j? vegetacija prasilenkia su didžiausi? lig? ir kenk?j? antpl?džiu, gaunamas ketvirtadaliu didesnis derlius. Dabar balandžio pradžioje pats tinkamiausias laikas nors maž? d?žut? ankstyv?j? bulvi? pad?ti daiginti! Nedidelis ?ia gi darbelis…
Daiginama apie m?nes? šviesoje, kol bulvi? daiguose susidaro šakneli? pradmenys, iš kuri? dirvoje išauga stiprios šaknys. Lauke pasodintos sudaigintos bulv?s per 4–5 dienas išleidžia šakneles, o per 10–15 dien? dirvos paviršiuje pasirodo ir daigai. Tuo tarpu nedaigintos bulv?s dygsta apie 25 dienas, o dr?gn? ir v?s? pavasar? dar ilgiau.
Daiginam? bulvi? daig? skai?ius priklauso nuo gumbo stambumo ir veisl?s. Sudaiginti normalaus stambumo s?kliniai gumbai duoda tre?daliu daugiau daig? ir produktyvi? stieb? nei smulk?s. Šviesoje, 13–15 laipsni? temperat?roje susiformav? 1–1,5 cm daigai b?na ne per ilgi ir stipr?s, jie netrap?s, sodinimo metu nel?žin?ja.
Labai gerai bulves daiginti šiltnamiuose. Tik reikia stengtis, kad saul?tomis dienomis temperat?ra nepakilt? iki 25–30°C, nes tada daigeliai pradeda med?ti, virš?n?l?s pajuoduoja, gumbai suvysta ir derlius b?na mažesnis. Tokiomis dienomis vert?t? bulves pridengti, j? pavirši? kaskart sudr?kinti.
Paprastai kiekvienas daržininkas sodina bent vien? ankstyv?j? bulvi? veisl? vasaros poreikiams. Juk reikia per Jonines švieži? bulvi? pasikasti. Ta?iau veisl? išsirinkti sunku, daug j?, vien rajonuot? veisli? s?raše trys dešimtys, beveik pus? iš j? – ankstyvosios. Man labiausiai patinka olandiškos ir vokiškos bulvi? veisl?s.
Tod?l pamin?sime tik kelias veisles. FRESCO, ADORA – ankstyvos veisl?s, bulv?s apvaliai ovalios, didel?s, odel? ir gumbo vidus gelsvos spalvos. SANTE – viena pirm?j?, dar anais kol?kiniais laikais atklydo ir ?sitvirtino pas mus. Sakoma, kad ši bulvi? veisl? visk? paken?ia – nepalankius met? orus, dirvos ?vairov? ir net agrotechnikos klaidas. Bulv?s vidutinio dydžio, ovalios formos, odel? ir vidus gelsvas, labai skanios. Veisl? atspari ligoms. RED SCARLET – v?lyvesn? veisl?. Bulv?s gražios pailgos formos, odel? rausva, skonis geras. Gerai laikosi per žiem?.
Bulvi? s?kl? reikia periodiškai kas 3–4 metai atnaujinti. Verta žinoti, kad bulvi? ankstyvum? nulemia tai, kaip anksti bulvi? s?kl? sudaiginame ir pasodiname. J? derli? dar paankstina agropl?vel?. Tik gaila, kad šiandien daug kas galvoja, jog, auginant bulves, žinios nereikalingos, pakaks t?v? ir seneli? patirties. Tod?l gal maiš? pasodin? tik tris ar keturis j? prikasame, o reik?t? ir galima trigubai daugiau…