Ko dar neinome apie vakcinas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijim? apib?dina kaip saug? ir veiksming? b?d? apsisaugoti nuo pavojing? lig? dar prie jomis usikre?iant. Ta?iau, nepaisant vakcin? naudos, atlikt? mokslini? tyrim? ir milijon? igelb?t? gyvybi?, vis dar atsiranda t?, kurie pakli?va ? dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvum?.
LSMU Infekcini? lig? klinikos vadov? prof. dr. Auks? Mickien? akcentuoja, kad nepasitik?jimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, ta?iau labiausiai rytinio bloko alyse, ?skaitant ir Lietuv?. ? klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesor? atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais gr?sta informacija.
Naudojamos tik patikrintos vakcinos
Vakcina tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo strukt?ros dalel?s, kurios yra ?skiepijamos ? mogaus organizm? ir sukelia specifin? imunin? atsak?. Tokiu b?du imunin? sistema yra itreniruojama atpainti vis? infekcin?s ligos suk?l?j? arba konkre?ius jo antigeninius komponentus ir geba j? neutralizuoti, aikino A. Mickien?.
Pasak specialist?s, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos b?t? uregistruotos ir prad?tos naudoti, turi b?ti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir ibandoma m?gintuv?lyje su l?stel?mis (in vitro), v?liau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinkt? moni? grupes. Viena dalis j? gauna tiriam?j? vakcin?, kita placeb?. Tada analizuojami rezultatai ir jeigu toje grup?je, kuri gavo vakcin?, susirgo gerokai maiau moni? nei gavusioje placeb?, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu maiau moni? susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
Tik tada, kai klinikiniuose tyrimuose yra ufiksuojamas vakcinos efektyvumas ir ?rodoma, kad ji nesukelia nepageidaujam?, gr?sming? reikini?, vakcina yra uregistruojama ir patenka ? rink?, nepatikrint? ir neveiksming? vakcin? naudojim? paneig? LSMU Infekcini? lig? klinikos vadov?.
Eksperimentas be skiepo su liga ir savimi
Virtualiojoje erdv?je sklando aib?s mit? apie skiepus. Vienas i j? teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa.
Specialist?s teigimu, skirtumas yra tas, kad persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdiui, erkiniu encefalitu ar tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidaryt? po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozi? ir palaikom?j? dozi?, arba 2 tym? vakcinos dozi?. Taigi skirtumas yra toks, jo esm? ne skirtingame imuniteto stiprume. Be to, usikr?tus tam tikromis infekcijomis gali kilti didiul? rizika sveikatai.
Pasirink?s ?gauti imunitet? sirgdamas, o ne skiepydamasis, mogus savotikai eksperimentuoja prisiima rizik? sirgti ir galb?t nuo tos ligos mirti. Danas galvoja, kad tokiu b?du organizmas ?gis stipresn? imunin? atsak?, bet yra didel? tikimyb?, kad liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi, kalb?jo A. Mickien?.
Ragina lygiuotis ? Vakar? alis
Medicinos bendruomen? kasdien vie?ia mones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Ta?iau, kaip teig? ekspert?, b?na moni?, kurie visk? ino, visk? supranta. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetenting? specialist? ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
velgiant i medicinos specialist? pus?s, daryti daugiau, nei yra daroma dabar, siekiant pakeisti visuomen?s poi?r?, yra ilgas ir sud?tingas procesas.
Tai yra bendras visuomen?s edukacijos ir brandos klausimas, kad mon?s m?s?, specialist?, negirdi ir tam prieinasi didiulis informacinis fonas. Jeigu kalb?tume apie isivys?iusias Europos alis, ypa? Skandinavij?, JAV, ten visuomen?s poi?ris ? specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir j? verdiktu. Stengiam?s ? vakarie?ius lygiuotis ?vairiais kitais aspektais, tai b?t? sveika sekti ir kitokio, specialist? suformuoto poi?rio ? skiepus klausimu, sak? A. Mickien?.
Atvejai bus apraomi knygose
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarp?, specialist? kalb?jo, kad al? pasiekus pirmosioms vakcinoms, kai sergamumas koronavirusu siek? debesis, lietuviai kov?si, kas pirmas gaus vakcin?, sek? ?vair?s skandalai, nes pasiskiepyti nor?jo kone visi ir kuo grei?iau.
Nepaisant stipriai nukritusi? sergamumo kreivi?, prad?jus vykdyti masin? vakcinacij?, prietaraujantys vakcinoms nebuvo ?tikinti pasiskiepyti.
iandien, remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinav?si 1,95 mln. lietuvi?.
Kaip pra?jusiame amiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stablig?, taip m?s? laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes iandien gyvename, kalb?jo A. Mickien?.
B?kime savo srities specialistai
iais laikais vis daugiau atsakym? ? klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realyb?s, tod?l norint isiaikinti mokslu pagr?st? informacij? patariama kreiptis ? kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.
A. Mickien? atkreip? d?mes? ? lietuvi? bruo? b?ti vis? sri?i? specialistais ir mano, kad io m?stymo reik?t? atsisakyti: Turb?t at?j?s gydytojas jums neaikina, kaip pasi?ti suknel?, jei j?s esate dizaineris, ar suprojektuoti nam?, jei dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darb? ir j? paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais. Reik?t? pagalvoti, kad jie apie vakcinas imano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos iklausyti.
Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaik? skiepijimo kalendori? galima rasti LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetain?je. Kasmet atnaujinam? PSO rekomenduojam? ir privalom? skiep? bei profilaktini? priemoni? s?ra? rasite NVSC interneto svetain?je.
