Ko dar nežinome apie vakcinas?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.

Naudojamos tik patikrintos vakcinos
„Vakcina – tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino A. Mickienė.

Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos būtų užregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita – placebą. Tada analizuojami rezultatai ir jeigu toje grupėje, kuri gavo vakciną, susirgo gerokai mažiau žmonių nei gavusioje placebą, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu mažiau žmonių susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
„Tik tada, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, kad ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.

Eksperimentas be skiepo – su liga ir savimi
Virtualiojoje erdvėje sklando aibės mitų apie skiepus. Vienas iš jų teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa.
Specialistės teigimu, skirtumas yra tas, kad persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidarytų po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių, arba 2 tymų vakcinos dozių. Taigi skirtumas yra toks, jo esmė – ne skirtingame imuniteto „stiprume“. Be to, užsikrėtus tam tikromis infekcijomis gali kilti didžiulė rizika sveikatai.
„Pasirinkęs įgauti imunitetą sirgdamas, o ne skiepydamasis, žmogus savotiškai eksperimentuoja – prisiima riziką sirgti ir galbūt nuo tos ligos mirti. Dažnas galvoja, kad tokiu būdu organizmas įgis stipresnį imuninį atsaką, bet yra didelė tikimybė, kad liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo A. Mickienė.

Ragina lygiuotis į Vakarų šalis
Medicinos bendruomenė kasdien šviečia žmones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Tačiau, kaip teigė ekspertė, būna žmonių, kurie „viską žino“, „viską supranta“. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetentingų specialistų ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
Žvelgiant iš medicinos specialistų pusės, daryti daugiau, nei yra daroma dabar, siekiant pakeisti visuomenės požiūrį, yra ilgas ir sudėtingas procesas.
„Tai yra bendras visuomenės edukacijos ir brandos klausimas, kad žmonės mūsų, specialistų, negirdi ir tam priešinasi didžiulis informacinis fonas. Jeigu kalbėtume apie išsivysčiusias Europos šalis, ypač Skandinaviją, JAV, – ten visuomenės požiūris į specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir jų verdiktu. Stengiamės į vakariečius lygiuotis įvairiais kitais aspektais, tai būtų sveika sekti ir kitokio, specialistų suformuoto požiūrio į skiepus klausimu“, – sakė A. Mickienė.

Atvejai bus aprašomi knygose
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarpį, specialistė kalbėjo, kad šalį pasiekus pirmosioms vakcinoms, kai sergamumas koronavirusu „siekė debesis“, lietuviai kovėsi, kas pirmas gaus vakciną, sekė įvairūs skandalai, nes pasiskiepyti norėjo kone visi ir kuo greičiau.
Nepaisant stipriai nukritusių sergamumo kreivių, pradėjus vykdyti masinę vakcinaciją, prieštaraujantys vakcinoms nebuvo įtikinti pasiskiepyti.
Šiandien, remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinavęsi 1,95 mln. lietuvių.
„Kaip praėjusiame amžiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stabligė, taip mūsų laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes šiandien gyvename“, – kalbėjo A. Mickienė.

Būkime savo srities specialistai
Šiais laikais vis daugiau atsakymų į klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realybės, todėl norint išsiaiškinti mokslu pagrįstą informaciją patariama kreiptis į kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.
A. Mickienė atkreipė dėmesį į lietuvių bruožą būti „visų sričių specialistais“ ir mano, kad šio mąstymo reikėtų atsisakyti: „Turbūt atėjęs gydytojas jums neaiškina, kaip pasiūti suknelę, jei jūs esate dizaineris, ar suprojektuoti namą, jei dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darbą ir jų paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais. Reikėtų pagalvoti, kad jie apie vakcinas išmano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos išklausyti.“

Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą rasite NVSC interneto svetainėje.