Ar?nas DAMBRAUSKAS
[1]
Paskutiniai tyrimai parod?, kad lietuviai visiškai nesižavi demokratija. Daugumai tautie?i? stipri ekonomin? pad?tis atrodo patrauklesn? nei demokratinio valdymo sistema. Dar daugiau: net 52 procentai apklaust?j? lietuvi? visai nesusigraudint?, jei demokratij? sutrypt? stiprus lyderis, kurio nevaržyt? nei rinkimai, neiparlamentas.
Ar verta steb?tis, kad nemenka dalis m?s? šalies gyventoj? demokratijos nevertina? Steb?tis, manau, b?t? naivu. Tiesiog daugelis žmoni? n?ra ragav? tikros demokratijos vaisi?. Net apsilank? tokiose išvystytos demokratijos šalyse, kaip Amerika ar Anglija, ateiviai iš Lietuvos neturi jokios galimyb?s pamatyti tikrojo demokratijos veido. Dažniausiai jie priversti spoksoti ? atgras? pinig? diktat?ros snuk?.
Galima sakyti, kad demokratija niekada rimtai nesigiminiavo su Lietuva. A.Smetonos laikais šalis gyveno namin?s diktat?ros s?lygomis. O iki tol gyveno caro, lenk? ir sav? feodal? šeš?lyje. Taigi Lietuvos žmoni? pažintis su demokratija – atsitiktin?, nepagr?sta jokiais ilgalaikiais santykiais. Prieš kelis dešimtme?ius žmon?s demokratij? ?sivaizdavo gana paprastai – kaip geresn? gyvenim?. Nesulauk? ?sivaizduojamo gyvenimo, kartu su žlugusiomis viltimis ? atliek? kategorij? nuraš? ir demokratij?.
Gyventojai yra ?sitikin?, kad Lietuvoje demokratija paskirstoma ne pagal poreikius, bet pagal pažintis. K? žmogus rinkt?si – demokratij? ar galimyb? susitvarkyti dantis? Manau, kad sutvarkyti dantys nemenkai daliai atrodyt? gerokai patraukliau. Skamba paradoksaliai ir net absurdiškai, ta?iau, kaip sakoma, gyvenimiškai.
Tad kur Lietuvoje auga demokratijos vaisiai? Galimyb? j? paskabyti atsiras ateinant? vasar?, kai vyks rinkimai ? savivald?. Ties? sakant, tai gal ne vaisi? skabymas, bet tik
demokratijos vaismedži? sodinimas. O k? jie užmegs, prad?s aišk?ti, tik?kim?s, jau ateinan?i? vasar?, kai ? savivald? išrinkti politikai jau bus atlik? bent dal? rink?jams pažad?t? darb?.
Sprendžiant pagal jau min?tos apklausos rezultatus, žmon?s mieliau rinkt?si ne demokratin? savivald?, bet tvirt? feodalo rank?, kuri tur?t? gali? apr?pinti darbu, suteikti žmogaus orumo nežeminan?ias gyvenimo s?lygas. Galb?t tai vergiškos viltys?
?domu tai, kad demokratinio valdymo sistema labai nesižavi ne tik ?vairi? jung? s?lygomis šimtme?ius gyven? lietuviai, bet ir demokratijos keliu gerokai toliau paženg? ispanai. Apklausa rodo, kad daugiau šios šalies gyventoj? rinkt?si stipri? ekonomin? pad?t?, nei ger? demokratinio valdymo sistem?. Diktat?ros ragav? ispanai, regis, n?ra labai entuziastingi demokratijos garbintojaiŠnairavimas ? demokratij?, be abejon?s, liudija apie labai rimtas socialines ligas – nepasitik?jim? savo j?gomis ir nor? saugiai gyventi „tvirt? pe?i?“ šeš?lyje. ? klausim?, ar valdžia tur?t? užtikrinti, kad b?t? patenkinti visuomen?s poreikiai, ar kiekvienas žmogus pats turi r?pintis savimi, pirm?j? variant? rinkosi net 79 proc. lietuvi?. Tokio pasikliovimo valdžios malone niekur daugiau Europoje n?ra. ?domu tai, kad tik?jimas savo j?gomis per bemaž du
dešimtme?ius sumaž?jo per pus?: 1991 metais apie 40 proc. lietuvi? teig?, kad žmon?s individualiai tur?t? siekti savo tiksl?.
Šiuo atžvilgiu lietuviai labai panaš?s ? pranc?zus (73 proc. mano, kad valdžia turi patenkinti visuomen?s poreikius), bulgarus (72 proc.), lenkus (71 proc.). Labiausiai savarankiški šioje apklausoje pasirod? ?ekai ir amerikie?iai. Apklausa atskleid? kai kurias priežastis, smukdan?ias demokratijos reputacij?. Bene didžiausi? nepasitenkinim? demokratine sistema kelia valdžios nesugeb?jimas priimti reikiam? sprendim? – taip mano 62 proc. demokratija nepatenkint? respondent?. Ši pozicija
lyg ir paaiškint?, kod?l Lietuvoje toks didelis atotr?kis tarp pasitik?jimo parlamentu, Vyriausybe ir prezidento institucija.
Analitikai pastebi, kad daugiapartin? demokratija ir Lietuvos Konstitucijoje ?tvirtinta mišri rinkim? sistema ? valdži? leidžia patekti penki? – aštuoni? aktyvesni? partij? atstovams ir maždaug tuzinui pavieni? politik?. Toks politini? j?g? išsibarstymas po kiekvien? rinkim? užprogramuoja galimyb? ieškoti galim? partneri?, su kuriais b?t? paranku dalytis valdžios postus ir derinti politines programas. Koalicij? lipdymas tampa esminiu tikslu, išeikvojan?iu daug energijos ir ištirpdan?iu rink?jams vilioti skirtus pažadus. Lietuvoje jau seniai ?prasta, kad po rinkim? aktyviausiai svarstomi klausimai, susij? ne su tuo, kaip bus vykdomos žmoni? gyvenimo kokyb? galin?ios pagerinti reformos, o su tuo, kas gaus kur? post?.
Net ir suformavus Vyriausyb? nuolatinis koalicijos lipdymas ir kompromisai neleidžia susitelkti ir spr?sti esmini? problem?. Politiniame turguje svarbesnis tampa pats procesas – stiprinti ar bent jau išlaikyti valdži?. Deryb? ir kovos ?karštyje pamirštama ilgalaik? politin? reputacija, propaguotos vertyb?s ir prasideda skrupul? neturin?ios ir demokratij? menkinan?ios derybos. Pavyzdžiui, d?l trij? bals? Seime galima suteikti išimtines privilegijas ?takingiems ?kininkams, nemažinti tiesiogini?
subsidij? žemdirbiams ir pan.Toks vertybini? pozicij? praradimas sukelia daug nusivylimo po rinkim?. Analitikai pastebi, kad Lietuvoje partijos vis pras?iau valdžioje atstovauja už jas balsavusiems rink?jams. Rink?jai padaro savo išvadas. Viena iš toki? išvad? yra ta, kad demokratija jiems ima atrodyti, kaip kat? maiše. Ir neteisinga d?l tokio ydingo poži?ro b?t? apkaltinti rink?jus Lietuvoje, kurie kaip ir rusai ar ukrainie?iai, mieliau rinkt?si ekonomin? gerov? (78 proc.) nei demokratin? santvark? (17 proc.).