Kodėl Raseinių rajono vadovas nesegi mero ženkliuko

Arūnas DAMBRAUSKAS 

 Ženkliukas trukdo šokinėti  

Kai meras Petras Vežbavičius Raseinių rajono savivaldybės tarybai skaitė ataskaitinį pranešimą apie praėjusiais metais nuveiktus darbus, tarybos narys Dainius Šadauskis pasiteiravo: „Mere, kodėl nesegite mero ženkliuko?“     

Gal tai nepagarba valdžios atributams? Gal atsainus protokolo nesilaikymas? O gal tiesiog aplaidumas? Gal skubėdamas į eilinį tarybos posėdį meras kaklaraištį pasirišti spėjo, spėjo ir pasikvėpinti, tačiau ženkliuką įsisegti užmiršo.                    

  Atsakydamas į tarybos nario priekaištą, rajono tarybos strategas sakė, kad reglamente tarsi ir nėra nurodymo dėl ženkliuko. Ir dar meras pajuokavo: „Kadangi mano svoris nėra didelis, būčiau ir taip išstovėjęs“.         

  Tačiau gali būti, kad jis nuslėpė tikrąją priežastį, kodėl būdamas lengvo svorio į tarybos posėdžius ateina be ženkliuko.                  

  Ženkliuko svoris traukia prie žemės ir trukdo pakankamai aukštai iššokti.

  P.Vežbavičiui būtina šokinėti aukštai, nes jei už jį aukščiau ims šokinėti kiti tarybos nariai, ypač opozicijoje esanti grupelė, meras gali likti apačioje ir prarasti galią bei autoritetą.          

Kovoja kaip krepšininkai   

  Miesto taryboje vyksta labai panaši kova, kaip ir krepšinio aikštelėje. Tiktai komandų jėgos nelygios. Raseinių I komandoje (kurią sudaro valdančioji dauguma) nuolat būna trylika arba keturiolika žaidėjų, Raseinių II komandoje (opozicija) – tik septyni arba aštuoni.                    

  Todėl I komanda blokuoja beveik visus II komandos metimus. Neįveikiamus blokus dažnai ėgsta „statyti“ P.Vežbavičius: jei II komandos puolėjas Liudas Kavaliauskas bando prasiveržti pro priešininkų užtvaras, jis iš karto gauna mero „bloką“, tai yra, būna nusodinamas.                 

L.Kavaliauskas yra įgudęs, gabus ir judrus žaidėjas, tačiau jam stinga politinio ūgio. Kai tik jis ima prieštarauti daugumos valiai, meras nutraukia jo ataką ir sako: „Kolegos, balsuojam“. Iš karto į viršų iškyla trylika arba keturiolika rankų, kurios juodu šešėliu uždengia L.Kavaliauską, ir jo pastangos sužlugdomos.      

  Kartais L.Kavaliauskui bando padėti sunkiojo krašto pozicijoje kovojantis Kęstutis Skamarakas, tačiau ir jam pristinga politinio ūgio: ženkliuko nesegintis meras kaip visada iššoksta gerokai aukščiau ir nesunkiai blokuoja K. Skamarako metimus.     

   I komandai nedidelių sunkumų nuolat sukelia slaptasis II komandos ginklas D.Šadauskis. Mat net specialistams sunku nustatyti, kokioje pozicijoje jis žaidžia. Jis tai sėdi ant atsarginių suolelio, tai bando atakuoti iš krašto, o kartais užsimoja sužaisti kaip galingas centro puolėjas. Tačiau tos atakos, deja, dažnai būna nerezultatyvios.                                     

    Keisis komandų sudėtys   

  Kol kas I komanda žaidžia, kaip sakoma, į vienus vartus. Tačiau nuo kitų metų situacija gali pasikeisti: po rinkimų į vietos savivaldą bus suformuotos naujos politinės ekipos. Gali atsitikti taip, kad P.Vežbavičius nebebus I komandos kapitonu. Todėl jis dabar iki soties nori pasimėgauti galimybe aukštai iššokti ir blokuoti beveik visus priešininkų metimus.  

  Tad prie žemės traukiantis ženkliukas merui tikrai nereikalingas.