Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Šiais metais Raseiniai skiria ypa? daug d?mesio ?vaizdžiui formuoti – pavasar? sukurtas rajono prek?s ženklas, o dabar paskelbtas miesto vart? id?jos konkursas. Norime pasidalyti keletu min?i?, kurios, tikim?s, pad?s apsispr?sti b?simiems projektuotojams. 
[1]Raseini? miestas niekada netur?jo tikros sienos, tod?l ir toki? istorini? vart?, kokiais didžiuojasi Vilnius (visiems žinomi Aušros Vartai), neturi. Iki šiol ?važiavimus (bent kai kuriuos) ? Raseinius ženklino skydai su miesto herbu. Akivaizdu, kad jie moraliai ir fiziškai paseno, tod?l sveikintini ketinimai šiuos riboženklius pakeisti. Aišku, kad miesto vartai turi b?ti patraukl?s, šiuolaikinio dizaino, ta?iau kuriant tokius objektus nereik?t? pamiršti miesto praeities, jo vietos Žemaitijos ir Lietuvos istorijoje.
Manome, kad svarstant nauj? miesto vart? koncepcij? reikia atkreipti d?mes? ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Rasupis“ šiemetiniame numeryje (p. 14) dr. Tomo Petreikio straipsnyje „Raseiniai – senosios Žemaitijos sostin?“ išsakyt? padr?sinim?: „LDK ir Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiai yra pagrindiniai istorin?s atminties resursai, kuriais išmoningai naudojantis galima sukurti ?tikinam? savosios sostin?s interpretacij?. Viskas pasiekiama turint aišk? istorin?s atminties dalyb? plan? ir apgalvot? komunikacijos strategij?. Nesvarbu, kad konkurentai nesutiks, garsiai prieštaraus ar menkins pastangas, bet visos šiuolaikin?s sostin?s yra emocin?s. Tad reik?t? mažiau žvalgytis ? kaimynus ir imtis kurti Senosios Žemaitijos sostin?s komunikacijos strategij?.“
Kuriant naujuosius miesto vartus pirmiausia kyla pagunda ir toliau naudoti miesto herb?. Vis tik svarstant variantus si?lytume naudoti ne heraldin? l?š?, o iš gilesn?s praeities ateinant? miesto ir krašto istorijos savitum? ir išskirtinum? pabr?žiant? kar?nos vaizdin? – šiuo atveju heraldin? kunigaikš?io kepur? (pvz., dabar naudojama didžiajame Žemaitijos herbe). Kunigaikš?io kepur? taip pat panaudota Šiauli? mieto herbe, Valdov? r?m? muziejaus atributikoje. Bet to nereik?t? bijoti – kuriamas ne griežtai sunormintas herbas, o tam tikra prasme dar vienas miesto prek?s ženklas, kuriame gali b?ti ir universal?s, žymiai platesnei žmoni? grupei (užsienie?iams taip pat) suprantami ir tam tikras asociacijas keliantys ženklai. Raseiniai visada buvo istorin?s Žemaitijos dalis ir pagr?stai gali pretenduoti ? jos istorin? paveld?.
L?šis ženklina tik vien?, nors ir labai reikšming?, Raseini? istorijos etap? (susijus? su paskutiniu LDK egzistavimo periodu), o XVI a. antrojoje pus?je miestui tapus faktine Žemai?i? seni?nijos, kuriai prigijo kunigaikštyst?s pavadinimas, sostine buvo pad?tas jo keli? šimtme?i? augimo pamatinis akmuo. Beje, anot istoriko Edvardo Gudavi?iaus, Žemaitija kunigaikštyste vadinta nuo XV a. penktojo dešimtme?io pradžios, jos kunigaikš?iu (ne seni?nu!) titulavosi Lietuvos didysis kunigaikštis. Istorin? smulkmena – paskutinis save Žemaitijos kunigaikš?iu titulav?s buvo Rusijos imperatorius Nikolajus II.
Dar kart? norime pabr?žti, kad XVI a. II pus?je Raseiniai tapo ir keliems šimtme?iams liko ne gana sunkiai apibr?žiamo regiono – etnografin?s Žemaitijos (jos sostine gali vadintis dabartiniai Telšiai), o to meto žmon?ms aiškiai suvokiamas ribas turin?io politinio darinio administraciniu centru. Sostin?s statusas ilgus metus reikšmingai l?m? miesto ir krašto gyvenim?, k?r? vietos išskirtinum? ir žmoni? tapatyb?, tod?l kuriant miesto ?vaizd? to pamiršti ar atsisakyti nereik?t?. Be to, Raseiniai nuo XV a. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikš?io dvaras, v?liau vadintas karališkuoju dvaru, mieste stov?jo tok? pavadinim? tur?j? pastatai. Manome, kad vartuose pavaizduota kunigaikš?io kepur? šalia miesto pavadinimo b?t? lakoniškas, intriguojantis, istoriškai pagr?stas, pabr?žiantis Raseini? išskirtinum? ir neprieštaraujantis dabar kuriamoms ambicingoms krašto vystymo vizijoms elementas.
Kuriant miesto ?vaizd? (o miesto vartai tikrai bus reikšminga jo dalis) galima pasižvalgyti ir po dar gilesn? praeit?. Krašto ir miesto istorijos ištakas gal?t? priminti užrašas Anno Domini 1253 (sutrumpintai A.D. 1253) – tai ne tik Raseini?, bet ir dar dviej? seniausi? krašto gyvenvie?i? – Ariogalos ir Betygalos – pirmojo pamin?jimo metai, savo reikšme išsiskiriantys Lietuvos istorijoje, primenantys pirm?j? ir vienintel? karali? Mindaug?, ypa? reikšming? Lietuvos valstybingumo etap?. Data pabr?žia viso krašto istorijos gilum? ir turtingum?, Raseini? – šio krašto istorinio centro reikšm?. Beje, data gal?t? b?ti naudojama ir su anks?iau aptarta kunigaikš?io kar?na.
Nor?t?si, kad naujieji miesto vartai tapt? ne tik dar vienu patraukliu architekt?riniu akcentu, bet ir tur?t? ?takos pa?i? miestie?i? savivokai ir tapatyb?s formavimuisi, skatint? pasididžiavim? savo miestu.