Kokių gamtos žaizdų nepastebime?

Mūsų apylinkių gamtos grožis – viena iš priežasčių, kodėl žmonėms čia patinka gyventi. Vis dėlto mūsų gamtoje yra senų žaizdų, prie kurių esame tiek įpratę, kad jų nė nepastebime. Raseinių rajone netrūksta užtvankų, kurios jau daugybę metų varžo upes ir jas skurdina.
Mokslininkai visame pasaulyje pripažįsta, kad užtvankos sutrikdo natūralią upių tėkmę, dėl to suyra unikalios sąlygos ir įvairių organizmų buveinės. Ilgainiui vagoje prisikaupia sąnašų, nyksta biologinė įvairovė. Paprastai žiūrint, kas gi gali klestėti pūvančiame dumble?
Kuo daugiau metų užtvanka stovi, tuo labiau auga jos žala gamtai, ilgainiui upės ekosistema pavirsta į tvenkinio ekosistemą – pasikeičia augalija ir gyvūnija.

Patekome į liūdną dešimtuką
Vienas tokių pokyčių pavyzdžių – Kirkšnovės tvenkinys Raseinių rajono savivaldybėje, Ariogalos seniūnijoje. Šis tvenkinys buvo suformuotas prieš daugiau negu 50 metų, užtvenkus Kirkšnovės upę. Pernai užtvanką įvertinę ekspertai nurodė, kad šio hidrotechnikos statinio būklė yra patenkinama.
Atkreiptas dėmesys, kad Kirkšnovė yra Dubysos baseinui priklausanti lašišinė upė, o sena užtvanka užkerta kelią žuvų migracijai, nes ir žuvitakio nėra. Taigi, užtvankos suvaržo lašišinių ir kitų žuvų judėjimą iš ichtiologinio Dubysos draustinio į jos intakus.
Ichtiologų teigimu, žemiau Kirkšnovės tvenkinio esančioje upės atkarpoje yra saugomų žuvų praeivių – šlakio ir upinės nėgės – nerštavietės. Aukščiau užtvankos esanti upės atkarpa taip pat yra tinkama šių žuvų gyvensenai ir nerštui. Bet migruojantiems vandens gyvūnams pasiekti šį upės ruožą yra labai sudėtinga.
Lietuvos hidrobiologų draugija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais ir UAB „Aplinkos inžinierių grupė“ pernai atliko Lietuvos užtvankų įvertinimo studiją ir nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų, Rudnios užtvankos bei Kirkšnovės užtvanka.
Tai, kad į dešimtuką pateko ir mūsų rajono užtvanka, gamtos mylėtojų nenuteikia maloniai. Aukšta vieta reitinge – ženklas, kad gamta dėl žmogaus sukurtų dirbtinių kliūčių patiria didelę žalą.

Ilga upės atkarpa – tarsi atkirsta
Tyrinėdami situaciją Ariogalos seniūnijoje hidrobiologai pastebėjo, kad Kirkšnovės užtvanka turi neigiamos įtakos natūraliai upės ekosistemai, nes sudaro neįveikiamą kliūtį žuvų migracijai esant bet kokiam vandens lygiui. Taip pat statinys daro poveikį žemiau užtvankos esančios upės atkarpos hidrologiniam bei terminiam režimui – t. y. vasarą čia vanduo pernelyg sušyla ir nusenka, dėl to sąlygos upių gyvūnijai tampa nepalankios. Aukščiau užtvankos susiformavusiame tvenkinyje aplinkos sąlygos yra labai pakitusios ir netinkamos tipiškų upinių žuvų gyvensenai.
Mokslininkai konstatavo, kad dėl kliūtį migracijai sudarančios Kirkšnovės užtvankos migruojančios žuvys neteko nerštaviečių ir buveinių, kurios yra aukščiau tvenkinio esančioje natūralios vagos atkarpoje bei tvenkinio zonoje.
Dar tyrėjai pastebėjo, kad užtvanka yra ypatingoje upės vietoje – pačiame žemupyje, netoli žiočių. Vadinasi, jeigu dirbtinė kliūtis būtų pašalinta, žuvims būtų atvertas kelias į visą upę. Migruojančios rūšys atgautų net vienuolikos kilometrų ilgio natūralios vagos upės atkarpą. Lyginant su dabartine situacija, migruojančioms žuvims pasiekiamos Kirkšnovės upės atkarpos ilgis padidėtų daugiau kaip 10 kartų.

Ekologinė žala nustelbia naudą
Kirkšnovės ir kitas užtvankas analizavę mokslininkai vertino jas pagal sukuriamą socioekonominę vertę ir daromą ekologinę žalą. Studija padeda suprasti, kurios iš užtvankų visuomenei neduoda jokios naudos ir tik kenkia gamtai, todėl turėtų būti šalinamos, o kurias dar vertėtų palikti stovėti ar tinkamai pakeisti – įrengti žuvų pralaidas ir panašiai.
Socioekonominė vertė skaičiuota atsižvelgus į rekreacinės vertės pokytį, potvynių valdymo funkciją, statinio būklę, nekilnojamojo turto vertės pokytį, finansinį naudos ir kaštų santykį.
Studijos autoriai nustatė, kad prie Kirkšnovės tvenkinio yra viena sodyba, kurios vertė sumažėtų, jeigu tvenkinys būtų pertvarkytas. Kita vertus, daugiau komercinių kaimo turizmo sodybų, vandens pramogų paslaugų objektų aplink nėra, kaip ir nėra laisvos, statyboms tinkamos žemės, nes regioninio parko teritorijoje plėtra ribojama. Nors tvenkinį mėgsta Pagojo kaimo gyventojai, tačiau kartu pastebima, kad greta esantis Dubysos upės išplatėjimas yra populiaresnė laisvalaikio praleidimo vieta.
Užtvankos ekologinė žala apskaičiuota pagal žuvų rūšių paplitimą, potencialiai tinkamą upės plotą tvenkinio zonoje bei aukščiau tvenkinio, skirtingus migruojančių žuvų rūšių ir tvenkinio žuvų išteklius bei įkainius.
Skaičiavimus atlikę Lietuvos ekspertai tik patvirtino pasaulyje vis labiau įsigalinčią nuostatą, kad užtvankų pašalinimas yra ne tik vienas iš pagrindinių veiksnių atkurti nykstančių žuvų rūšis, bet ir viena iš esminių priemonių vandens telkinių kokybei pagerinti. Užtvankų pašalinimo projektai leidžia ne tik sutaupyti užtvankų priežiūrai išleidžiamas lėšas, bet kartu atveria galimybių gauti papildomų biudžeto pajamų iš šiose upėse vystomo tvaraus turizmo ir žuvininkystės.