Koki? gamtos aizd? nepastebime?
M?s? apylinki? gamtos grois viena i prieas?i?, kod?l mon?ms ?ia patinka gyventi. Vis d?lto m?s? gamtoje yra sen? aizd?, prie kuri? esame tiek ?prat?, kad j? n? nepastebime. Raseini? rajone netr?ksta utvank?, kurios jau daugyb? met? varo upes ir jas skurdina.
Mokslininkai visame pasaulyje pripa?sta, kad utvankos sutrikdo nat?rali? upi? t?km?, d?l to suyra unikalios s?lygos ir ?vairi? organizm? buvein?s. Ilgainiui vagoje prisikaupia s?na?, nyksta biologin? ?vairov?. Paprastai i?rint, kas gi gali klest?ti p?van?iame dumble?
Kuo daugiau met? utvanka stovi, tuo labiau auga jos ala gamtai, ilgainiui up?s ekosistema pavirsta ? tvenkinio ekosistem? pasikei?ia augalija ir gyv?nija.
Patekome ? li?dn? deimtuk?
Vienas toki? poky?i? pavyzdi? Kirknov?s tvenkinys Raseini? rajono savivaldyb?je, Ariogalos seni?nijoje. is tvenkinys buvo suformuotas prie daugiau negu 50 met?, utvenkus Kirknov?s up?. Pernai utvank? ?vertin? ekspertai nurod?, kad io hidrotechnikos statinio b?kl? yra patenkinama.
Atkreiptas d?mesys, kad Kirknov? yra Dubysos baseinui priklausanti laiin? up?, o sena utvanka ukerta keli? uv? migracijai, nes ir uvitakio n?ra. Taigi, utvankos suvaro laiini? ir kit? uv? jud?jim? i ichtiologinio Dubysos draustinio ? jos intakus.
Ichtiolog? teigimu, emiau Kirknov?s tvenkinio esan?ioje up?s atkarpoje yra saugom? uv? praeivi? lakio ir upin?s n?g?s nertaviet?s. Auk?iau utvankos esanti up?s atkarpa taip pat yra tinkama i? uv? gyvensenai ir nertui. Bet migruojantiems vandens gyv?nams pasiekti ? up?s ruo? yra labai sud?tinga.
Lietuvos hidrobiolog? draugija kartu su Vytauto Didiojo universiteto mokslininkais ir UAB Aplinkos ininieri? grup? pernai atliko Lietuvos utvank? ?vertinimo studij? ir nustat?, kad didiausi? al? gamtai daro ir maiausi? socioekonomin? vert? turi Cesarkos ir Augustai?i? mal?n? liekanos, Anyk?i?, Skaudvil?s, Dovydiki?, Belmonto, Pabrad?s, Valt?n?, Rudnios utvankos bei Kirknov?s utvanka.
Tai, kad ? deimtuk? pateko ir m?s? rajono utvanka, gamtos myl?toj? nenuteikia maloniai. Aukta vieta reitinge enklas, kad gamta d?l mogaus sukurt? dirbtini? kli??i? patiria didel? al?.
Ilga up?s atkarpa tarsi atkirsta
Tyrin?dami situacij? Ariogalos seni?nijoje hidrobiologai pasteb?jo, kad Kirknov?s utvanka turi neigiamos ?takos nat?raliai up?s ekosistemai, nes sudaro ne?veikiam? kli?t? uv? migracijai esant bet kokiam vandens lygiui. Taip pat statinys daro poveik? emiau utvankos esan?ios up?s atkarpos hidrologiniam bei terminiam reimui t. y. vasar? ?ia vanduo pernelyg suyla ir nusenka, d?l to s?lygos upi? gyv?nijai tampa nepalankios. Auk?iau utvankos susiformavusiame tvenkinyje aplinkos s?lygos yra labai pakitusios ir netinkamos tipik? upini? uv? gyvensenai.
Mokslininkai konstatavo, kad d?l kli?t? migracijai sudaran?ios Kirknov?s utvankos migruojan?ios uvys neteko nertavie?i? ir buveini?, kurios yra auk?iau tvenkinio esan?ioje nat?ralios vagos atkarpoje bei tvenkinio zonoje.
Dar tyr?jai pasteb?jo, kad utvanka yra ypatingoje up?s vietoje pa?iame emupyje, netoli io?i?. Vadinasi, jeigu dirbtin? kli?tis b?t? paalinta, uvims b?t? atvertas kelias ? vis? up?. Migruojan?ios r?ys atgaut? net vienuolikos kilometr? ilgio nat?ralios vagos up?s atkarp?. Lyginant su dabartine situacija, migruojan?ioms uvims pasiekiamos Kirknov?s up?s atkarpos ilgis padid?t? daugiau kaip 10 kart?.
Ekologin? ala nustelbia naud?
Kirknov?s ir kitas utvankas analizav? mokslininkai vertino jas pagal sukuriam? socioekonomin? vert? ir darom? ekologin? al?. Studija padeda suprasti, kurios i utvank? visuomenei neduoda jokios naudos ir tik kenkia gamtai, tod?l tur?t? b?ti alinamos, o kurias dar vert?t? palikti stov?ti ar tinkamai pakeisti ?rengti uv? pralaidas ir panaiai.
Socioekonomin? vert? skai?iuota atsivelgus ? rekreacin?s vert?s pokyt?, potvyni? valdymo funkcij?, statinio b?kl?, nekilnojamojo turto vert?s pokyt?, finansin? naudos ir kat? santyk?.
Studijos autoriai nustat?, kad prie Kirknov?s tvenkinio yra viena sodyba, kurios vert? suma?t?, jeigu tvenkinys b?t? pertvarkytas. Kita vertus, daugiau komercini? kaimo turizmo sodyb?, vandens pramog? paslaug? objekt? aplink n?ra, kaip ir n?ra laisvos, statyboms tinkamos em?s, nes regioninio parko teritorijoje pl?tra ribojama. Nors tvenkin? m?gsta Pagojo kaimo gyventojai, ta?iau kartu pastebima, kad greta esantis Dubysos up?s iplat?jimas yra populiaresn? laisvalaikio praleidimo vieta.
Utvankos ekologin? ala apskai?iuota pagal uv? r?i? paplitim?, potencialiai tinkam? up?s plot? tvenkinio zonoje bei auk?iau tvenkinio, skirtingus migruojan?i? uv? r?i? ir tvenkinio uv? iteklius bei ?kainius.
Skai?iavimus atlik? Lietuvos ekspertai tik patvirtino pasaulyje vis labiau ?sigalin?i? nuostat?, kad utvank? paalinimas yra ne tik vienas i pagrindini? veiksni? atkurti nykstan?i? uv? r?is, bet ir viena i esmini? priemoni? vandens telkini? kokybei pagerinti. Utvank? paalinimo projektai leidia ne tik sutaupyti utvank? priei?rai ileidiamas l?as, bet kartu atveria galimybi? gauti papildom? biudeto pajam? i iose up?se vystomo tvaraus turizmo ir uvininkyst?s.
