Koks Raseini? parko statusas?

Viktoras VITKUS

Pasak� L. Janu�kevi?iaus, park? k?rimosi meno istorinis vystimasis yra tampriai susij?s su apskritai visos dekoratyvin?s sodininkyst?s ir jos tradicij? istorine raida.

1981-05-01 Florencijos chartija paskelb? park? identifikavimo nuostatas. Pa�velkime, kokius kriterijus atitikt? Raseini? parkas.

Architekt?ros kompozicija:

Kadangi pirmieji �eldynai, turintys komponavimo a�? ir tam tikr? tak? sistem?, prad�ioje buvo apie cerkv? (anks?iau pijor? vienuolyn?), reik?t? prad?ti nuo �ios vietos.

Kiek ai�kesn? vaizd? suteikia 1840 m. naujos m?rin?s cerkv?s aplinkos sutvarkymo schema. Kas jos autorius, konkre?iai pasakyti sunku, bet n?ra abejoni?, kad ji suderinta su Kauno gubernijos architektu Edmundu fon Mikvicu. B?tent ?ia matosi geometrinis stilius. Pasak lenk? istorini? park? tyrin?tojo Janu�o Bogdanovskio, geometri�kumas jungia savyje reguliarum? ir simetrijos siekim? a�in?je kompozicijoje. B?tent tokios �ios dabartinio parko dalies savyb?s (ji net labiau i�plito) buvo i�likusios iki 1935 met?, o gal ir v?liau.

Nuo auk�tutin?s terasos atsiv?r? ap�valga ? atskiras med�i? grupes bei vykusiai ?siliejus? ? bendr? panoram? buvus? tvenkin? parko centre. Vadovaujantis geometrinio stiliaus nuostatomis, lapuo?iais buvo atitverta cerkv?s sklypo teritorija.

Kompozicijos autoryst?, originalumas Abejotina, kad vienas parko u�uomazgos autori? buvo E.Mikvicas. Sakyti, kad autoryst? priklauso A. Taurui, taip pat n?ra tikslu. B?tent jis i� esm?s pertvark? park? griaudamas geometri�kum? ir suteikdamas objektui laisv?j?, peiza�in? stili?. Pradedant� nuo pra?jusio am�iaus ketvirtojo de�imtme?io parkas ne kart? kosmeti�kai buvo tvarkomas be jokios ai�kios vizijos.

Tokie tvarkymo darb? sprendimai buvo� priimami savivaldyb?s bei atskir? valdinink?, norin?i? ?siam�inti Raseini? istorijoje. Kalb?ti apie konkre?i? autoryst? nebuvo prasm?s. �inoma, s?vokos originalumas ir gra�inimas nieko bendro netur?jo. Reikia pasteb?ti, kad da�nai menam? parko originalum? drask? ?vair?s gyventoj? pageidavimai vienoje ar kitoje vietoje rengti kokius nors pramoginius objektus, o v?liau juos griauti ir rengti kitus ir kitur. �mogaus veikla, kartais itin diletanti�ka, atliko savo darb?, nustumdama pirmaeil? �eldini?, tvenkinio prie�i?r?. Parko teritorijos savitum? dark? ir du sovietme?iu statyti objektai: viename gale vie�asis tualetas (dabar ginkl? parduotuv?), kitame � Kult?ros centras su agresyvoka infrastrukt?ra. Pirmasis objektas grei?iau buvo skirtas ne parko, bet� turgaus lankytojams. Antrasis objektas galb?t tur?jo i�augti netoli tos vietos (prie autobus? stoties), kur jau kelinti metai smaukosi didysis Lietuvos prekybos ryklys.

Istori�kumas:

Apie parko kilm?, raidos etapus, j? bruo�us daug ra�? ka�totyrininkas Jonas Brigys. Parko svarba miestel?n? gyvenime neabejotina. �i? poilsio zon? b?tina jiems pateikti kiek ?manoma ma�iau sudarkyt?. N?ra tikslo plotus tu�?iai prifar�iruoti ?vairiais ?renginiais. Pagrindin? parko funkcija � �mogaus betarpi�kas bendravimas su gamta be urbanistin?s invazijos.

Parko tikrumas:

Autenti�kumo dvasios i�laikymas � tai viena pagrindini? projektuotoj? u�duo?i?. Sprend�iant i� pateiktos dabartin?s parko atgaivinimo projekto vizualizacijos, �odis �atgaivinimas� tampa sunkiai suprantamas. K? gaivinsime?� Ar geometrinio stiliaus u�uomazgas, ar 1965 m. A. Tauro laisv?j? peiza�in? stili? (reikia pasteb?ti, kad konkursui buvo pateikti ir pastarojo stiliaus gaivinimo projektai)? Nor?t?si i�girsti vieno ar kito sprendimo argumentus.

Augalijos savyb?s: � .

Med�i? brandumas ir formos, augalijos asortimento gausinimas � tai ne vien parkotvarkinink? r?pestis. Daug sen? med�i? apleido park?, lik? tik j? buvimo viet? �enklai � kelmai. �tai ?ia ir reikia prisiminti taip da�nai eksploatuojam? �od? � gaivinimas. Atstatyti vien? ar kit? bei�einan?i? r?�?, ai�ku, reikia planingai, nekai�iojant sodinuk? ? tu�?ias vietas. Ta?iau tai �ino visi, galb?t i�skyr?s komunalininkus. Tikimasi, kad valdininkai gird?jo �od? �monitoringas�, bet ka�in ar taiko j? parkui. Tuo tarpu �eldini? steb?sena bei j? prie�i?ra privalo b?ti nuolatin?. ?ia gal?tum?me pasinaudoti Plung?s Oginski? dvaro parko prie�i?ros specialist? patirtimi. Deja, dabar turime med�i? amputavimo gatv?se ir visi�ko naikinimo kapin?se ?dirb?.

Parko meni�kumas:

�ioje vietoje reik?t? tiesiog tyl?ti. Toki? beskonyb?, toki? eklektik? �kitur sunku rasti. Kalb?ti apie k?r?j? skon? tiesiog neverta. Galb?t reik?t? tik pa�ym?ti, kad �ie riogsantys sugriuv? �aidim? ?taisai, statyti prie mero X, apl?�? ir sur?dij? ?renginiai riedlentininkams – prie mero Y ir t.t. Med�iagi�kumas, spalv?, fakt?r? ?vairumas r?�ia akis. Svarbiausiai, kad jie nefunkcional?s, raseini�ki? nem?gstami. Kiek suprantu, i� realizuojamos parko projekto vizijos sulauksime ir stambi? gel�betonini? �enkl? – dekoratyvini? element?, dr?bt? kokiame nors cechelyje.

P.S. 1976 metais gamtos paminkl? s?ra�e parkui suteiktas saugotino objekto statusas. �inoma, dar b?t? galima t?sti istorini? park? vertinimo kriterij? s?ra�?, ta?iau ir taip tampa ai�ku, kad ? �i? park? kategorij? jis nepretenduoja. ?ia jau nuo seno 44 pozicijoje Bili?n? dvaro parkas, o 103 pozicijoje Skaraiti�k?s dvaro parkas (galb?t dabar ir jos smuko).� Ka�in ar Raseini? miesto parkas po �gaivinimo� i�saugos tur?t?j? status??