Kol gyvyb?s traukinys dar nepajud?jo
Alfonsas VAI?IULIS
Atrodyt?, viskas aiku. Negali b?ti jokio daikto, jokio k?rinio, jei n?ra to, kuris j? padar?, suk?r?. Negali b?ti namo, jei n?ra statytojo. Jis neatsirado pats savaime. iaip sau. Atsitiktinai. Be jokio tikslo, be prasm?s. Tur?jo atsirasti, b?ti poreikis, prieastis jo atsiradimui. Kad jame gal?t? gyventi mogus. Kad tas namas, kuriame gyvenu b?t?, tur?jo atsirasti em?. Antraip ant ko jis stov?s? Kakas tur?jo pasir?pinti, kad joje, em?je, b?t? oro, vandens, maisto. Augalija ir gyv?nija. Susidaryt? tinkamos s?lygos gyvybei atsirasti. Kuri yra didiul? paslaptis. Kyla ir kyla. Plinta ir ple?iasi, apimdama vis labiau ir labiau, ?gydama vis kitas iraikos formas, pavidalus. Didiul? savireguliacijos sistema, pati save nedama, nedama mus ? mums taip sunkiai ?sivaizduojamus pasaulius, kuri? yra begalin? daugyb?. Begalyb?. Mes neinome ir turb?t jau niekada nesuinosime, kas tai yra. Sp?liojame. Kartais pataikome, kartais ne. Daniausiai praauname pro al?. Ir ne smulkmenose, o pa?iuose kertiniuose, egzistenciniuose dalykuose. Ir esame nuolat taisomi, perminkomi, lipdomi i naujo. Ir niekas neino, ar gamta kartoja mog?, ar mogus
gamt?.
Ta?iau visi inome paprast? ir negin?ijam? ties?: jeigu nenori paklysti nepa?stamame mike, prie ?eidamas ? mik?, turi pavelgti ? Saul?. Pasitikrinti pagal j?, ar teisingai eini. Pakoreguoti savo kelion? pagal j?. Antraip neivengiamai paklysime. Apims baim?, nerimas. Blakysim?s. Jeigu Saul? udengta debesimis, b?tinas kompasas, kurio rodykl? nuolat rodo tiesi? krypt?. Jeigu to nepaisome, pasitik?dami vien savo inojimu, gudrumu, apsukrumu smarkiai klystame. Klaidiojame mike. Klaidiojame ir miesto diungl?se. Pamenu, anais buldozerinio ateizmo laikais etos ar septintos klas?s fizikos vadov?lyje buvo nupieta tokia karikat?ra: sukasi planetos, vaigd?s, Saul?. Vir j? s?di senu?iukas su barzda, laikydamas rankoje rakt?, kuriuo usuko Visatos jud?jim?. Nor?ta pasiaipyti i t?, kurie tiki ? Amin?j? K?r?j?. I Dievo. Ta?iau is pieinys kaip aibas perskrod? mano, vaiko, smegenis. Vis d?lto, kakas tai usuko! Did?j? sprogim?. Gyvyb?s atsiradim?. Nuolat kylan?i? ir plintan?i? jos bang?. ? mane, mog?, ?d?jo smegenis, proto dalelyt?. Kad m?sty?iau, kad kil?iau, kad gyven?iau. Kad b??iau mogumi, ei?iau painimo, k?rybos, tobul?jimo keliu. ?d?jo ? mogaus ird? s?in? niekur ir niekada nepametam? kompas?, rodant? gyvenimo keli?. Dav? laisv? vali? eiti juo. Vaik?ioti kur noriu.
Jei jos, s?in?s, neklausau, klaidioju ir klaidioju nevilties keliais, nepaj?gdamas rasti kelio, plytin?io dangoraii? platyb?se. Kol pasibaigia laikas. Teigiama, kad em?je civilizacija, pasiekusi lyg?, auktesn? nei iandien turime, staiga dingdavo. Net dvideimt tris kartus taip buvo ?vyk?. Taip pat yra manoma, kad 2012 met? gale galime laukti dvideimt ketvirtojo karto. Kas ino? Neinome, ar taip buvo. Taip pat neinome, ar tai ?vyks. Tik sp?liojame. Tik visi puikiai matome, kad mogui iandien reikalingas apsivalymas. Apsivalymas nuo nepasotinamo gobumo, didyb?s manijos ir besaikio beprasmikumo.
Tas, Kuris paleido gyvyb? ? m?s? emel?, gali bet kuri? akimirk? j? ir ataukti. Tiksi, tai, laikrodis. Gal jau skai?iuoja paskutines dienas, valandas? Niekas nepasakys.
Ir kol gyvyb?s traukinys, nusineantis kartu ir m?s? gyvybes, dar nepajud?jo i em?s, m?s? laikinojo prieglobs?io, laikin?j? nam?, kol dar turime laiko, dar galiu susp?ti atsigr?ti ? S?IN?. Dar galiu igirsti Dievo bals?, kvie?iant? ilikti mogumi. B?ti mogumi. Pasilikti mogumi.
S?in?
Kad nepaklystume gyvenimo kely,
Mums kompas? Siunt?jas dav? ?
kelion?.
Jo nepamesi niekur, jis irdy
Rodykl? ties? keli? rodo nuolat.
S?in?s balsas gyvas visada,
Neklystamai ir tiesiai veda mog?.
Ir nemeluoja niekad niekada,
Nors kelias gal nelengvas, nepatogus.
Vilioja pain?s unkeliai danai,
ad?dami tau aukso kalnus.
Pasuk?s, nusivyl?s pamatai
Klydai negr?tamai, savo nelaimei.
Sugr?ti tik atgal labai sunku,
Daug laiko sugaita. Ir saul? leidias.
Ir a skubu. Labai skubu.
Susp?ti reikia. S?in? tau beldia.
