Kontrabandos be „stogo“ nebūtų

Paskutinės apklausos duomenys rodo, kad per 60 proc. mūsų šalies gyventojų pateisina kontrabandą ar net patys naudojasi tokios prekybos lengvatomis. Verda diskusijos dėl konfiskuotų prekių likimo: panaudoti jas mūsų gyvenimo reikmėms, ar sunaikinti? Leisti tokius degalus naudoti policijos automobiliams, ar pilti į griovį? Ir t. t., ir pan. O kokia mūsų skaitytojų nuomonė?

– Kontrabandai pritarti negaliu, man ji yra blogis, bet kai išgirstu, kad pačiupo kokį nors vargdienį su terbele, tokio gailiuosi, mat turiu rimtų dvejonių, ar tikrieji kontrabandininkai pakliūva, o jei netyčia kokį ir pričiumpa, tai bemat ir paleidžia. Kažkaip neteko girdėti, kad koks kontrabandos bosas už grotų tupėtų, bet ne kartą skaičiau apie teisėjus, kurie tokius bandė išsukti. Taigi, suktas tas jūsų klausimas, kai savo noru turi prisipažinti, kad bandai pateisinti blogybę. Nepritariu kontrabandos naikinimui. Anksčiau net per televiziją rodydavo, kaip sąvartyne traiško butelius ir pan. Kodėl naikinti, jei galima sunaudoti, pigiau parduoti? Ach, neištirta, neaišku, kas per gėralai? Tai ir pasakykime visą tiesą apie juos žmonėms, kurie juos pirks. Juk juos žmonės pirktų ne vien gėrimui. Gal kokia bobutė tokio spirito užsipiltų ant rupūžės ir geliančius sąnarius trintų, kompresus darytų.

– Jei kontrabanda nebūtų reikalinga, tai ji ir neklestėtų. Jei nebūtų paklausos, tai nebūtų ir pasiūlos. Juk niekas nevežtų to, ko niekas nepirktų. Jei jūs prieš keletą metų bū-tumėte paklausę, ar mes pritariame kontrabandai, tai kategoriškai būtume pasakę, kad ne. Bet šiandien, kai šitaip sunku pragyventi, net pats nenorėdamas imi pateisinti blogį. Šiandien jau rodosi, kad net kontrabandininkas yra geresnis už tą, kuris privertė žmones ją pirkti. Juk žmonės, pirkdami kontrabandines prekes, daug kuo rizikuoja. Jie netgi sveikata rizikuoja, bet nelabai turi iš ko rinktis. Čia nekalbame apie tą kontrabandą, kur narkotikai ir kitos baisybės, ar ne? Bet jei koks prisiekęs rūkalius nusiperka pigesnių cigarečių pakelį, anokia bėda. Tai valstybė bemat pažabotų, jei tik kainas sumažintų.

– Sena tema, kaip ir pasaulis. Kontrabanda visur klesti ir mes nesame išimtis. Aš pats jai nei  pritariu, nei ritinu statinę ant tų, kurie tuo verčiasi. Jei pati valstybė tokius dalykus toleruoja, tai gal jie žino, ką daro? O kad toleruoja, tai aš tuo neabejoju, nes jei valstybės galvos norėtų uždėti kontrabandai apynasrį, tai ir uždėtų. Juk Lietuva ne koks Auksinis trikampis, kur opiumo plantacijos vešėjo. Bet ir ten, kai panorėjo karalius, tai ir sutvarkė, dabar ten sodai žydi. Vien kalbos apie kovą su šia negerove juk negali duoti rezultatų. O kol kas yra tik
kalbos. Daug faktų rodo, kad kontrabanda vyksta pačiu aukščiausiu lygmeniu, kad kontrabandos bosai sėdi muitinėse, teisėsaugos institu-cijose. Neteko girdėti, kad kas nors už kontrabandą rimtai sėstų. Jei ir įkliūva, tai kas nors iš mažiukų, tik mažareikšmiai vykdytojai. O kadangi paprasti žmonės mato, jog valstybė tik imituoja kovojanti su kontrabanda, tai ir jie to blogybe nelaiko.

– Aišku, kad palaikau. Man juokinga, kai kas nors iš valdžios ima postringauti apie kovą su kontra-banda. Daug kariaus, daug laimės. O iš tikrųjų tik daug triukšmo dėl nieko, nes nei jie kariaus, nei bandys tai daryti. Jei kainos parduotuvėse būtų normalios, prekės įperkamos, tai žmonės ir nepirktų iš kontrabandininkų nieko, o kai niekas nepirktų, tai ir kontrabandos nebeliktų. Žmonėms juk reikia važiuoti, o degalinėse kainos tokios, kad geriau pėstute vaikščioti, bet kad ne visada išeina, kartais ir pavažiuoti tenka. Žmonės ne kvaili, jie supranta, kad į automobilio baką pildami degalais vadinamą skystį, įsigyjamą garažiukuose, pašiūrėse, rizikuoja sugadinti pačią mašiną. Juk ne vienam jau taip yra atsitikę. Bet kad pasirinkimo nėra: arba rizikuoji, arba  nevažiuoji. Man tik juokas, kai sako, kad kontrabandininką palaikyti yra nedora. O valstybė su savo piliečiu ar dorai elgiasi? Be to, žmonės ne kontrabandininkus palaiko, o tik ieško prekių kur pigiau. Ar čia seniai į Lenkiją apsipirkti važiavome… Ar dora iš valstybės pusės, kad mes duonos turime svetimoje šalyje ieškoti, o į namus tik per atostogas trumpam sugrįžtame?

– Niekada apie tai nesusimąsčiau: negi mūsų net 60 proc. galėtų būti pritariančiųjų kontrabandai? Bet jei taip sako, vadinasi, taip ir yra. O
žinant kiek mes gebame būti atviri, tai išeitų, jog tokių mūsų yra dar daugiau nei 60 proc., bet ne kiekvienas klausiamas prisipažino, nes, kaip ne kaip, valstybė deklaruoja, jog kontrabanda yra blogis, tad blogiuku būti ne visada norisi. Aš manau, kad žmonės, jei tik išgalėtų įsigyti parduotuvėse tai, ką perka iš kontrabandininkų, šių paslaugomis tikrai nesinaudotų. Bet žmonės nūdienos situacijoje neturi pasirinkimo: arba visai neturėsi, arba kontrabandines pirksi. Aš kategoriškai nepritariu konfiskuotų prekių naikinimui, nes mes nesame tokie turtingi, kad viską pelenais, duženomis paverstume. Atidarytų tokių prekių parduotuvę, tai ir žmogui nauda būtų, ir valstybei liktų. Ar gali policininkai važinėti kontrabandiniais degalais? Moraliniu požiūriu lyg ir negalėtų, bet realiai… juk ir jiems reikia važiuoti. Negi konfiskuotus degalus pilsi į upes ar
griovius? Juk tai būtų nusikaltimas gamtai.

– Vakarų Prancūzijos Lamanšo sąsiaurio pakrantėje yra jūrų uostas Sen Malo, kurio centrinėje miesto aikštėje stovi paminklas piratų ir kontrabandininkų vadeivai. Ir ne kokiam nors literatūriniam personažui, bet pačiam tikriausiam, čia ilgus metus viešpatavusiam ir net Sen Malo miestui piratų sostinės statusą pelniusiam. Ir tame nėra jokios pašaipios užuominos. Sen Malo piratai turėjo net paties karaliaus „stogą“ ir už tai jų niekas nedrįsdavo užkabinti, o ir patys gyventojai gerbė savo kontrabandininkus už jų labdaringą veiklą ir, kaip matome, net paminklus statė. Sako, šie piratai gera valia 30 proc. savo pelno atiduodavo karaliui, o šis už tai nevaržomai leido jiems veikti. O jei pas mus šitaip? Jei imtume ir pastatytume paminklus kontrabandininkams, tarkime, Pagėgiuose ar dar kur nors? Gal tuomet ir mūsiškiai kontrabandos karaliai sutiktų dalį savo pelno atiduoti į valstybės biudžetą, o mūsų Vyriausybė už tai pasirašytų garantinį raštą, jog suteikia jiems „stogą“? Taip būtų iškart du zuikiai nušauti: būtų išspręsta kovos su kontrabanda problema, o kartu užsilopytų biudžete skylė. Beje, ir Sen Malo gyventojai patvirtino, kad kontrabanda be „stogo“ neklesti.

– Nežinau nė ką pasakyti, nes bijau su kitokia nuomone mažumoje pasilikti. Galvoju, kad didžioji dauguma pritaria kontrabandai. Bet aš pati kontrabandai, kaip reiškiniui, nepritariu. Kodėl vieni turi mokėti visus mokesčius, vienus mokesčių surinkėjai turi nugręžti ir dar nulaižyti, o kitiems nieko nereikia mokėti, bet jie vis tiek naudojasi visu valstybės geru kaip ir mokantieji? Bet suprantu ir tuos žmones, kurie perka „taškuose“, iš po prekystalių. Perka todėl, kad neturi pinigų, kad ten yra pigiau. Kontrabandinės prekės – cigaretės, alkoholis –  nėra nei maistas, nei vaistas, be jų galima išgyventi, tai nėra pirmo būtinumo prekės, bet… Juk akivaizdu, kad su kiekvienu kainų didinimu kontrabandos mastai auga, kaip ir ją palaikančiųjų skaičius. Tai ką išlošiame keldami kainas? Bet nepritariu ir kontrabandos naikinimui.
Ūkiškumu tai neatsiduoda.

– Nesinaudoju kontrabandininkų paslaugomis, tai nė nežinau, ką atsakyti. Tiesa, vaistų iš Sovietsko turguje nusiperku. Jie daug pigesni negu pas mus ir gan efektyvūs. Lietuvoje juk negausi nei streptomicino, nei streptocido bei befungeno – daugelio anksčiau buvusių vaistų. Juk jie yra tikrai geri, bet į Lietuvą kažkodėl jų nebeatveža, tad tenka gelbėtis perkant iš tų, kurie parveža iš Sovietsko. Žinau, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis nesmerkia kontrabandininkų, nes, progai pasitaikius, patys naudojasi jų paslaugomis. Manau, kad lietuviai kontrabandines prekes perka ne iš gero gyvenimo, o perka todėl, kad jos yra pigesnės. Žmonės tiesiog neišgali parduotuvėse nusipirkti cigarečių, o ir alkoholis pas bobutę yra pigesnis. Kategoriškai nepritariu kontrabandinių prekių naikinimui. Per anksti mums dar vaidinti išdidžius turčius.