Kontrolier?s ivada: Kult?ros centras vaisto l?as ir neracionaliai valdo turt?

Versija spausdinimui

Gytis Sad?nas

Smarkiai permok?jo objektus remontavusiems statybininkams

,,N?ra pinig?, biudetas nesurenkamas, kriz? danai tenka gird?ti valdios vyr? ir moter? virkavimus, kai nepasitenkinim? esama pad?timi pradeda reikti mokytojai, bibliotekininkai, medikai, pensininkai ar studentai. O kod?l n?ra t? pinig?, kur jie dingsta? Juk valstybei per ?vairius mokes?ius ir rinkliavas sumokame tikrai nemaai. O gal taip yra d?l to, kad m?s? vis? pinigai kartais panaudojami labai neracionaliai? Kad toks teiginys ne i pirto lautas, rodo ir Raseini? savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos Eugenijos Petravi?ien?s atliktas Kult?ros centro auditas u 2009 metus. Jo metu tikrintoja nustat? daug iurk?i? paeidim?.

Pasak E. Petravi?ien?s, pra?jusiais metais Raseini? kult?ros centras i savivaldyb?s biudeto gavo 2 mln. 221, 9 t?kst. Lt asignavim?. Niekam ne paslaptis, kad rajono savivaldyb?s biudetui negaunant pakankamai pajam? numatytoms ilaidoms finansuoti, ypatingai svarbu bes?lygikai vykdyti teis?s akt? reikalavimus taupiai ir rezultatyviai naudoti skirtas biudeto l?as. Ta?iau faktai rodo, jog Kult?ros centras per visus 2009 metus elg?si prieingai nei der?t? elgtis r?pestingam eimininkui.

Per pra?jusius metus Raseini? Kult?ros centro ilgalaikio turto einamajam remontui buvo skirta 221, 3 t?kst. Lt savivaldyb?s biudeto asignavim?. Kadangi patvirtinti asignavimai didesni negu 50 t?kst. Lt, tod?l pagal Raseini? r. kult?ros centro direktoriaus patvirtint? supaprastint? vie?j? pirkim? taisykli? nuostatas visus pirkimus prival?jo vykdyti komisija. Anot savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos, pretenduojantiems rangovams tur?jo b?ti pateikti taisykli? nustatyti pirkimo dokumentai: technin? specifikacija, informacija, kaip turi b?ti apskai?iuota ir ireikta pasi?lymuose kaina, pasi?lym? vertinimo kriterijai, kiekvieno j? svarba bendram ?vertinimui, vertinimo taisykl?s ir proced?ros. Numatom? pirkim? vert? tur?jo b?ti apskai?iuota pagal vieuosius pirkimus reglamentuojan?i? teis?s akt? reikalavimus. Deja, ? visus iuos reikalavimus Kult?ros centras tik ranka numojo…

iluvos filialo remonto darb? pirkim? atliko Kult?ros centro vie?j? pirkim? komisija. Ta?iau net nenusta?iusi darb? pirkimo vert?s, nepateikusi pirkimo dokument?, 2008 m. birelio 27 d. i komisija i trij? pasi?lym?, pagal pasi?lyt? maiausi? kain?, pasirinko Lino Songailos individuali? ?mon?. 2008 m. birelio 30 d. Kult?ros centro direktorius su ia ?mone sudar? statybos rangos sutart?, kurioje numatyta, kad rangovas per 3 m?nesius atliks 244 t?kst. 307 Lt vert?s darbus su PVM. Ta?iau Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s skai?iavimu, sutarties kaina net 48, 4 t?kst. Lt didesn? u audito metu nustatyt? skai?iuojam?j? darb? vert?. S?matoje nurodytos 117 t?kst. 629 Lt tiesiogin?s ilaidos, i j? 61t?kst. 312 Lt darbo umokestis, 55 t?kst. Lt mediag? vert? ir 1317 Lt mechanizm? naudojimo ilaidos. Prie i? ilaid? prid?jus socialinio draudimo ?mok? ilaidas – 19 t?kst.Lt ir PVM – 24 t?kst. 594 Lt, tiesiogin?s ilaidos sudaryt? 161 t?kst. 230 Lt. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateiktos statybos darb? skai?iuojamosios kainos nustatymo rekomendacijos leidia skai?iuoti 35 proc. prid?tini? ilaid? nuo pagrindini? darbuotoj? darbo umokes?io ir 5 proc. pelno. Taigi, skai?iuojamoji darb? kaina be PVM b?t? 166 t?kst. Lt, su PVM 195 t?kst. 880 Lt, o s?matoje darb? vert? be PVM – 207 t?kst. 40 Lt, su PVM – 244 t?kst. 307 Lt, tai yra didesn? 48 t?kst. 427 Lt. Skai?iuojamojoje kainoje 35 proc. prid?tini? ilaid? ir 5 proc. pelno su PVM b?t? 34 t?kst. 650 Lt, o s?matoje numatytos 51, 5 proc. papildomos ilaidos sudar? per 83 t?kst. Lt.

2009 m. birelio 10 d. Kult?ros centras sudar? statybos rangos sutart? su ta pa?ia L. Songailos individualia ?mone ir d?l Ariogalos kult?ros nam? vidaus remonto darb?. Sutartyje numatyt? darb? vert? su PVM 20 t?kst. Lt. Ta?iau po m?nesio birelio 20 d. sudarius papildom? susitarim?, rangovas pateik? atlikt? darb? aktus ir s?skaitas sumok?ti 20 t?kst. 995 Lt. Anot kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s, perskai?iavus Ariogalos kult?ros nam? remonto vert? pagal Aplinkos ministerijos rekomenduojamus bendruosius normatyvus, nustatyta, kad skai?iuojamoji kaina b?t? tik 2922 Lt arba 16, 2 proc. maesn? u rangovo pareikalaut? kain?. Maa to. Kult?ros centras audito metu Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojai taip ir nepateik? Sujaini? kult?ros nam? pastato remonto darb? vert?s, pagal kuri? tur?jo b?ti vertinti rangov? pateikti pasi?lymai.

Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? atkreip? d?mes? ? kit? akivaizd? ne?kikumo pavyzd? – 2009 m. gegu?s 4 d. Kult?ros centras sudar? statybos rangos sutart? su udar?ja akcine bendrove ,,RSB d?l Sujaini? filialo pastato remonto. Sutartyje numatyta darbus atlikti u 149 t?kst. 926 Lt su PVM. Su tuo pa?iu rangovu 2009 m. liepos 28 d. Kult?ros centro direktorius dar sudar? 4 t?kst. 992 Lt vert?s statybos rangos sutart? d?l Kult?ros centro fasado ir laipt? remonto. Palyginus rangovo atlikt? darb? aktuose nurodytas darb? kainas su audito metu nustatytomis skai?iuojamosiomis kainomis, rangovo kainos su PVM 43 t?kst. 563 Lt didesn?s u skai?iuojam?sias kainas. Kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s teigimu, d?l to, kad Kult?ros centras pirko patalp? remonto darbus ne pagal vieuosius pirkimus reglamentuojan?ius teis?s akt? reikalavimus, galima daryti prielaid?, kad pagal tris darb? sutartis sumok?jo rangovams apie 95 t?kst. Lt brangiau u t? darb? skai?iuojam?sias kainas, pagal kurias prival?jo vertinti dalyvi? pasi?lymus. Suprantama, kad normalioje situacijoje tokie dalykai gal ir atrodyt? normaliai, ta?iau kai l?os ileistos valstybei toliau ritantis ? ekonomin? dugn?, tai jau ventvagika.

Darbo umokestis nepriklauso nuo rezultat?

Pastudijavus tikrintoj? ivadas, perasi mintis, kad sunkme?iu Kult?ros centro valdininkai lengva ranka pinigus gali vaistyti ? kair? ir dein?, ir tai neukli?va nei biudet? tvirtinantiems politikams, nei Savivaldyb?s administracijos vadovams. 2009 metais devyniolikai Kult?ros centro darbuotoj? buvo priskai?iuota 55,3 t?kst. Lt darbo umokes?io pried?. Dar dvideimt trims centro darbuotojams buvo priskai?iuotas 15,3 t?kst. Lt papildomas darbo umokestis u darb? ven?i? dienomis ir sargams u darb? naktimis. Nuo i? sum? priskai?iuota 22 t?kst. Lt socialinio draudimo ?mok?. I viso papildomam darbo apmok?jimui per 2009 metus ileista 92, 6 t?kst. savivaldyb?s biudeto l??. Tuo tarpu rugs?jo gruodio m?nesiais Kult?ros centro ir filial? darbuotojai net 984 dienas buvo neapmokamose atostogose. Met? pabaigoje liko nesumok?ta 18, 4 t?kst. Lt darbo umokes?io, 3, 9 t?kst. Lt pajam? mokes?io ir 30, 7 t?kst. Lt socialinio draudimo ?mok?.

Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? akcentavo, jog Kult?ros centro direktoriaus pavaduotojai Marijai Andriulienei nuo 2009 m. rugpj??io 23 d. tur?jo b?ti nustatytas ne didesnis kaip 19, 4 BMA dydio darbo umokestis (esant finansin?ms galimyb?ms) arba maksimalus 19 BMA dydio darbo umokestis, tr?kstant l??. Ta?iau jai buvo skai?iuotas 20, 5 bazini? m?nesini? alg? dydio darbo umokestis ir 18 proc. darbo umokes?io priedas. D?l to nuo rugpj??io 23 d. iki gruodio 31 d. M. Adriulienei buvo per daug priskai?iuota 871, 33 Lt darbo umokes?io. ,,Vertinant, ar biudeto l?os darbo umokes?iui naudotos rezultatyviai, nustatyta, kad Kult?ros centro darbuotoj? darbo umokestis nepriklauso nuo j? darbo, kvalifikacijos, j? vadovaujam? kolektyv? pasiekim? ar ?taigos veiklos rezultat?,- teig? audit? atlikusi E. Petravi?ien?.

Ne?kikumas bado akis

Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? atkreip? d?mes? ? dar kelet? akivaizdi? ne?kikumo pavyzdi?. Anot jos, pra?jusi? met? gruodio m?nes? ?sigytos ir i karto ? ilaidas nuraytos 6, 4 t?kst. Lt vert?s ?kin?s prek?s, nesudarius nuraymo akt?, nenurodius prekes gavusi? darbuotoj?, ir jiems nepasiraius u gautas prekes. Maa to. T? pat? m?nes? i D. Zubielien?s individualios ?mon?s ,,Rodarta buvo nupirkta 10, 672 kub. m lent?. U jas sumok?ta 5 t?kst. 810 Lt. Ta?iau i mediena iki atskaitomyb?s sudarymo taip ir nebuvo gauta. Tik audito metu Kult?ros centras pateik? medienos laikino saugojimo sutart?, kuri? sudar? Kult?ros centro komisija su individualios ?mon?s ,,Rodarta savininke D. Zubieliene. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 830 straipsnio 4 dalimi, paslaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugojimo momento, ta?iau n?ra medienos perdavimo pri?mimo akto, kuriame atsakingi asmenys paraais patvirtint? medienos perdavim? ir pri?mim? saugoti. D?l to, anot E. Petravi?ien?s, n?ra pagrindo tvirtinti, kad ?staiga negautos medienos vert? pagr?stai uregistravo buhalterin?je apskaitoje. Ne k? maiau akis bado ir tai, kaip Kult?ros centras valdo jam patik?t? turt?. I tikrintoj? ataskaitos matyti, kad 2009 metais Centras ne kart? nuomojo sal?, teik? transporto paslaugas. U turto nuom? per metus priskai?iavo 25, 4 t?kst. Lt pajam?, ta?iau gavo tik 18, 8 t?kst. Lt. Nuomininkai Kult?ros centrui liko skolingi 7. 9 t?kst. Lt turto nuomos mokes?io, nekompensavo 1 t?kst. Lt sunaudotos elektros energijos ilaid?. Nors turto ilaikymo ir eksploatavimo ilaidos apmok?tos biudeto l?omis, ta?iau ?staiga gaut? nuompinigi? neskyr? sumok?ti u elektr?, patalp? ildym? ir kitas turto eksploatavimo ilaidas. Tuo tarpu met? pabaigoje Kult?ros centras liko skolingas ilumos ir elektros energijos tiek?jams 23, 8 t?kst. Lt.

Komentarų nėra