Viktoras VITKUS
PRANAS EIMUTIS
[1]
Kaune prie viešbučio „Metropolis“ paradinių durų dešinėje pusėje buvo pritvirtinta lenta su Prano Eimučio bareljefu ir įrašu: ,,Čia 1919.III.18 garbingai žuvo Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis, gindamas Amerikos Jungtinių Valstijų misiją“ (po karo ši atminimo lenta buvo nuplėšta).
Pranas Eimutis gimė 1897-08-08 Ariogalos valsčiuje, Rajunciškių kaime. Šeimoje jis buvo vienintėlis sūnus. Prasidėjus I – jam pasauliniam karui, Pranas išvyko į Rusiją, kur buvo pašauktas tarnauti. 1917 metais Maskvoje baigė karo vairuotojų kursus.
1919m. sausio mėn. buvo įsteigta Kauno komendantūra. Po mėnesio joje buvo 2 pėstininkų kuopos, 2 raitelių eskadronai, mokomoji komanda, pulko teismas, ūkio kuopa, kulkosvaidžių komanda. 1919-01-15 savanoriu į ją įstojo Pranas Eimutis. Komendantūra nuo pat įsikūrimo pajuto įžūlias vokiečių kariuomenės provokacijas. Ji apšaudydavo komendantūros patrulius. Nuo vokiečių kulkų žuvo 2 – ojo pėstininkų pulko eiliniai Kalasiūnas ir Zambacevičius.
Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, pradėjo lankytis užsienio šalių atstovai tirti šalies ekoniminę padėtį. 1919-03-15 į Kauną atvyko JAV maitinimo komisija, kuri apsistojo „Metropolio“ viešbutyje. Pareigūnus saugoti buvo sudaryta sargyba iš mokomosios kareivių komandos. Pasak istorikų, kovo 16 ir 17 dienos praėjo sąlyginai ramiai, naktį iš 16 -osios į 17–ąją vokiečių kareiviai kai kuriose vietose nuplėšė iškeltas ant įstaigų JAV vėliavas. Kovo 18d. apie 15 val. vokiečių grandinis norėjo prasiveržti į „Metropolio“ viešbutį. Pranas Eimutis ryžtingai užstojo kelią, bet vokietis, išsitraukęs revolverį, dviejais šūviais jį nukovė. Kiti vokiečiai nuginklavo antrąjį sargybinį. Susišaudymo metu, kuriame dalyvavo ir sargybos viršininkas, buvo sužeistas vienas vokiečių kareivis. Komendantūros kulkosvaidžių komandos žmonės per trumpą laiką apsupo vokiečius ir pareikalavo išduoti žudikus.
Įtampa ir karinė parengtis tarp vokiečių ir komendantūros dalių vy-ravo nuo kovo 18 d. vakaro iki kovo 19 d. nakties. Lietuvos vyriausybės dėka pavyko išvengti kraujo prasiliejimo. Lietuvos Gynimo komitetas atsišaukime į miesto gyventojus ragino dalyvauti Prano Eimučio laidotuvėse. Kauno miesto komendantūros įgulai buvo įsakmiai liepta dalyvauti jose. Kovo 21 d. 9 val. prie Kauno Įgulos bažnyčios (vėliau Vitražo galerija) ginklu pagerbta savanorio atmintis. Ceremoniją stebėjo gausi minia miestelėnų, kurie susirinko nuo pat ankstyvo ryto. Po pamaldų išneštą karstą lydėjo 6 raitelių garbės sargyba, buvo sustabdytas eismas Vytauto prospekte link kapinių. Kapinėse įgulos kapelionas kunigas Bumša pasakė prakalbą apie velionio pasišventimą, vykdant pareigą Tėvynei. Buvo padėti 22 vainikai ant žuvusiojo kapo, aidėjo bendražygių saliutas. Vėliau buvo išleistas atminimo atvirukas su P.Eimučio portretu ir anotacija. Pasak valstybinio istorijos muziejaus skyriaus vedėjo A. Pociūno, kareivis P.Eimutis buvo vienas pirmųjų savanorių, žuvusių kartu su karininku A.Juozapavičiumi ir kareiviu P.Lukšiu. A.Kliunka teigia, kad dar 1989 metais nuo viešbučio „Metropolis“ nuplėšta atminimo lenta P.Eimučiui nebuvo rasta. Taip pat buvo išniekintas jo kapas.
Eimučių šeima išsaugojo unikalų dokumentą, liudijantį, kad Pranas Eimutis po mirties apdovanotas Savanorio medaliu. Po juo yra savanorių – kūrėjų, pimųjų Lietuvos karininkų – 4 – jo pulko vado, pasižymėjusio kovose su bolševikais, kapitono (vėliau pakelto į aikštesnį laipsnį) Jono Variakojo bei generalinio štabo viršininko, kartu ėjusio ir kariuomenės vado pareigas (1929 – 1934), generolo leitenanto Petro Kubiliūno parašai.