Krepšinis – ne imtynės ir ne boksas!!!
Mindaugas TUČAS
RKL krepšinio lyga
Šių metų sausio 25 dieną Raseiniuose lankėsi Kupiškio „SC Dailista“ komanda. Varžovai turnyrinėje lentelėje užima aukštesnę – 5 vietą, o mes esame tik 7, bet tai nieko nereiškė, visi tikėjomės lengvos pergalės, nes manėme esą pranašesni už juos, nors sakyti pranašesni gal ir negalima, juk praėjusį penktadienį išvykoje tikėjomės įveikti savo varžovus Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas, tačiau pralaimėjome. Todėl prieš to vakaro rungtynes taip pat buvo šiek tiek nerimo. Jau žinojome apie mūsų naujojo juodaodžio žaidėjo poelgį – Raseinių „Rasai“ komandoje taipir nepasirodė Antoine Tisby. Pastarajam atsisakius treniruotis bei žaisti šio vakaro susitikime, komandos vadovų nervai nebeišlaikė ir Antoine’ą išsiuntė namo. Apmaudu, jog komanda ir jos vadovai labai sunkiai dirbo visą mėnesį, kad gautų paleidžiamąjį raštą žaidėjui, kuris pažeidinėjo sportinį režimą. Bet kaip sakoma, viena bėda- ne bėda… Apšilimo prieš rungtynes metu nugaros traumą patyrė vienas iš naujų, labai reikalingų žaidėjų – Artūras Lencevičius. Taip pat rūpesčių kėlė labai nestabilus vieno iš lyderių sezono pradžioje – Nerijaus Karlikanovo – žaidimas. Žaidėjas nebeatpažįstamas aikštėje, jis nerodo tokio žaidimo, kokį gali žaisti ir kokio laukia visi klubo sirgaliai. Kol kas nepavyko Nerijaus pakalbinti, gal žaidėją kamuoja kokios lengvos traumos ir dėl to jis negali žaisti visu pajėgumu.
Kaip jau tapo įprasta mūsų komandai, varžybas pradėjome labai galingai spurtuodami – tritaškis metimas, du perimti kamuoliai aikštės viduryje dar net nepradėjus varžovams pradėti savo derinio. Po dar vieno perimto Vidmanto Užkuraičio kamuolio ir dėjimo iš viršaus, sužaidus 1.20 sek., jau pirmavome – 10-0. Varžovai, norėdami sustabdyti įsibėgėjantį puolimą ir sutvarkyti savo gynybą, paprašė minutės pertraukėlės, po kurios ir jie pelnė pirmuosius taškus. Bet tai nesustabdė mūsų puolimo ir visą likusį kėlinio laiką vėl džiugino Justas Petkevičius ir Vidmantas Užkuraitis, periminėdami kamuolius ir užbaigdami atakas tritaškiais metimais bei dėjimais iš viršaus. Pirmąją rungtynių dalį pavyko laimėti gana solidžiu pranašumu (32-14). Antrasis kėlinys mūsų komandai buvo dar geresnis, tai buvo tikras „Justas Petkevičius ir Ko“ šou – vėl perimami kamuoliai, tritaškiai metimai. Į didžiąją pertrauką išėjome turėdami daugiau nei triuškinantį pranašumą (65-27). Nebuvo jokių požymių, kad kas galėtų pasikeisti, sekėsi viskas, atmosfera buvo puiki. Tačiau po pertraukos praradome dar vieną svarbų komandos žaidėją. Dėl problemų su kojos įtvaru rungtynių negalėjo tęsti Valdemaras Savostjanovas. Kaip pamatėme vėliau, tai atsiliepė žaidimui. Leidome varžovams perimti iniciatyvą – metė kaip norėjo ir iš kur norėjo. Per kėlinį varžovai sugebėjo įmesti net šešis tritaškius metimus, o mes tik laikas nuo laiko sugebėdavome pelnyti taškus. Mūsiškių varomoji jėga buvo ta pati – Vidmantas Užkuraitis ir Justas Petkevičius. Taigi nuostabos negalėjo kelti ir šio kėlinio rezultatas – 18-42. Paskutinė rungtynių dalis buvo labai panaši, tik kiek palankesnė mūsų komandai – leidome įmesti varžovams, bet jie jau nebekaraliavo aikštelėje kaip trečiajame kėlinyje. Prie lyderių šiose rungtynėse svariai prisidėjo mūsų naujas vidurio puolėjas Vaidas Trepočka. Įdomu tai, kad ketvirtajame ketvirtyje varžovai neįmetė nei vieno tritaškio, jie daugiau atakavo iš vidutinio nuotolio galbūt taip norėdami palaužti mūsų komandą, priversdami prasižengti, ir pelnyti taškus baudos metimais. Mūsų komanda sužaidė solidžiau – per šį kėlinį pelnėme net keturis tritaškius metimus, kurių autoriai vėl buvo N. Karlikanovas,
V. Užkuraitis ir J. Petkevičius. Sugebėjome laimėti šį kėlinį rezultatu 28-23. Tai ir lėmė „Rasų“ pergalę – lengvai prasidėjusią, bet sunkiai užbaigtą, kuri komandai buvo reikalinga kaip oras. Raseinių „Rasai“ – Kupiškio „SC Dailista“ 111-92 (32:14, 33:13, 18:42, 28:23). „Rasų“ komandoje pasižymėjo Vidmantas Užkuraitis (29 taškai, 7 rezultatyvūs perd., 6 perimti kam., 6 klaidos), Vaidas Trepočka (26 taškai, 9 atkovoti kam., 5 klaidos) ir Justas Petkevičius (23 taškai, 7/7dvitaškiai, 3/3 tritaškiai).
2011 m. vasario 5 dieną 14:00 valandą Sporto ir laisvalaikio klube KARPYNĖ susitinka Raseinių „Rasai“- Elektrėnų „Centauras“.
Rajono krepšinio lyga
Įdomus susitikimas vyko sausio 27 dieną Raseinių technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje. Susitiko šios mokyklos komanda„Raseika“ ir „Žaiginys“. Pirmoji rungtynių dalis buvo apylygė, nei vienai iš komandų nepavyko per daug nutolti, bet jai įpusėjus, tolti pradėjo „Žaiginio“ komanda, kuri taškas po taško sugebėjo įgyti dešimties taškų pranašumą ir didžiąją dalį jų surinko greitose atakose – tiesiog perimdami kamuolį iš varžovų aikštės viduryje. Taip komanda įgijo dešimties taškų pranašumą ir jį išsaugojo iki pirmosios rungtynių dalies pabaigos (20-30). Antroje rungtynių dalyje „Raseika“ kilo į paskutinį svečių krepšio šturmą. Visą pirmąją kėlinio dalį jie vijosi varžovus, bandydami sumažinti atsilikimą, deja, to padaryti nepavyko. Negana to, varžovai jau buvo įgiję net 20 taškų pranašumą.
Bet tai nei kiek nesutrikdė „Raseikos“ komandos, kuri dar kartą pabandė pasivyti varžovus šiose rungtynėse. Jie įdėjo daug pastangų, bet koją pakišo per trumpas atsarginių žaidėjų suolelis ir laikas: nors „Raseika“ pasivijo varžovus, laimėti nepavyko. „Raseika“ – „Žaiginys“ 47-56.
Mūsų rajono lygoje sausio 28 dieną vyko du labai įdomūs susitikimai. Pirmajame susitikime susitiko „Žaiginys“ ir „Karpynė“. Jau prieš rungtynes teko girdėti, kad „Žaiginio“ krepšininkai turi ambicijų nugalėti „Karpynės“ komandą. Galima būtų apibūdinti šias komandas taip: „Karpynės“ krepšininkai vyresni ir labiau patyrę, puikiai suprantantys ir išmanantys krepšinio subtilybes; „Žaiginys“ – jauna, ambicinga ir ištverminga komanda. Patirtis prieš jaunystę. Rungtynės prasidėjo daug nesižvalgant, bet nei vienai komandai nepavykdavo įgytį saugesnio pranašumo. Visas kėlinys vyko taškas į tašką, tik sėkmingiau sužaidę paskutinę minutę, pirmąjį kėlinuką laimėjo „Žaiginys“ (22-19). Antrąjį geriau pradėjo „Karpynė“, kuri pavijo varžovus. Toliau tęsėsi lygi kova, tik šio kėlinuko pabaigą geriau sužaidę „Karpynės“ krepšininkai sugebėjolaimėti (16-22). Po didžiosios pertraukos niekas nepasikeitė, vyko lygi kova, niekam nepavyko įgyti dešimties taškų pranašumo. Trečiąjį kėlinuką vėl laimėjo „Žaiginio“ komanda (20-18). 
„Karpynės“ komanda galbūt būtų geriau ir lengviau sužaidusi šias rungtynes, jei aikštėje būtų mažiau tarp savęs diskutavę ir visą dėmesį skyrę žaidimui. Tačiau šį kartą jaunystei nepavyko nugalėti patirties. „Karpynė“ geriau sužaidė rungtynių pabaigą ir laimėjo ketvirtąjį kėlinuką (19-23), o tuo pačiu ir rungtynes 77-82. Nugalėtojų gretose pasižymėjo D. Koba 43 tšk. Vėl neapseita be priekaištų teisėjams, dėl ko po varžybų „Žaiginio“ komanda buvo nubausta technine pražanga.
Antrosios to vakaro rungtynės tarp „Legionierių“ ir „Luknės“ taip pat buvo labai atkaklios iki pat jų pabaigos, nors prieš jas tikėtasi, kad jos bus lengvesnės „Legionierių“ komandai. Tiesa, pastarieji į šias rungtynes atvyko tik septyniese ir tai galėjo pakišti koją, nes „Luknė“ atvyko su gausiomis pajėgomis. Rungtynių pradžia buvo labai nervinga, daug bėgiojimo, metimų, bet pataikyti nepavyko nei vieniems, nei kitiems ir, sužaidus beveik pusę pirmojo kėlinio, per abi komandas buvo pelnyti tik keturi taškai. Tai lėmė galutinį žemą kėlinio rezultatą. Pirmąjį kėlinį pavyko laimėti „Luknei“ (10-16). Antrasis kėlinys buvo daug geresnis pelnomų taškų atžvilgiu, komandos įsižaidė, apsiprato aikštėje, bet niekas negalėjo įgyti pranašumo, vyko lygi kova. Tik šį kartą geriau sužaidė „Legionieriai“, jie laimėjo kėlinį (22-11). Po didžiosios pertraukos niekas nepasikeitė – kova vyko visoje aikštėje, niekas nesugebėjo įgyti didesnio pranašumo, trečiąjį kėlinį minimalia persvara vėl laimėjo „Legionieriai“(14-13). Ketvirtasis kėlinys buvo tikras nervų karas, tai suprantama, nes tai – lemiamas kėlinys, o esant tokiam rezultatui, kiekvienas metimas galėjo būti pergalingas. Šis kėlinys tuo ir išsiskyrė, kad jis buvo labai svarbus, abi komandos labai dažnai prasižengdavo, taip suteikdamos progą varžovams taškus pelnyti baudos metimais. Nors „Legionieriai“ rungtyniavo tik septyniese, bet jie sugebėjo neprasižengti, o „Luknės“ komanda prarado tris geriausius savo žaidėjus. Rungtynių pabaigą lėmė taiklūs baudų metimai. „Luknei“ nepavyko apsiginti be pražangų, tą šansą puikiai išnaudojo „Legionieriai“, kurie taikliai jas metė ir nors pralaimėjo kėlinuką (18-20), varžybas laimėjo rezultatu 64-60. Nugalėtojų gretose pasižymėjo D.Irkmonas 26 tšk., E.Gudžiūnas 12 tšk. Tiesa,šių varžybų, kaip ir prieš tai buvusių, nepuošia tokie dalykai, kaip teisėjų įžeidinėjimai. „Luknės“ žaidėjas M. Pocius turėtų pagalvoti, ar jis bus su komanda, ar gavęs penkias pražangas ir toliau sėdės prie sirgalių ir necenzūriniais žodžiais įžeidinės teisėjus? Reikėtų tokiems žaidėjams taikyti griežtesnes bausmes, gal tada pasikeistų jų požiūris į teisėjus ir komandinį žaidimą.
Dar du susitikimai vyko sausio 30 dieną. Pirmieji į aikštelę išbėgo „Žerminalis“ ir „Dairena“. Pradžia buvo kiek pasyvi ir labai nerezultatyvi, pirmąjį kėlinį komandos baigė rezultatu 9-8 „Žerminalio“ naudai. Po to komandos įsibėgėjo ir kiti kėliniai buvo aktyvesni. Nei vienai komandai nepavykdavo įgyti didesnio pranašumo, vyko lygi dviejų varžovų kova. Tik geriau sužaidęs varžybų pabaigą, „Žerminalis“ sugebėjo iškovoti sunkią, daug jėgų pareikalavusią pergalę 73-67 (9-8), (21-17), (18-18), (25-24). Nugalėtojų gretose pasižymėjo J. Mikelkevičius – 26 tšk.
„Darbo partija“ – „Danspin-1“ –laukėme šio susitikimo, tikėjomės tikros krepšinio kovos ir gražaus žaidimo. Taip ir atsitiko – kova bu-vo, žaidimas gražus, tik tai, kas vyko likus žaisti 5 sekundėms, jau nepuošė šios sporto šakos, o tiksliau žaidėjų elgesys aikštėje. Dar nesibaigus susitikimui, „Darbo partijos“ žaidėjas G.Žyvatkauskas užpuolė teisėją, bandydamas panaudoti fizinę jėgą, po to į aikštę išbėgo abiejų komandų žaidėjai – vieni turėdami tikslą neleisti kilti muštynėms, kiti – turbūt pasižymėti iš kitos pusės. Nurimus aistroms, teisėjai nubaudė aktyviausius šio incidento dalyvius, didžioji dalis „Darbo partijos“ komandos žaidėjų išėjo į rūbinę taip reikšdami savo nepasitenkinimą. Tiesa, keletas grįžo, bet žaisti į aikštę neišėjo. Buvo sužaistos likusios 5 sek., per kurias niekas nepasikeitė, ir susitikimą laimėjo „Danspin-1“ komanda 80-78 (21-17), (23-27), (15-17),(20-17). „Darbo partijos“ komanda po rungtynių užprotestavo šį susitikimą, bet kodėl – neaišku. Patys būdami kalti ieškojo kaltų. Protestą jie išreiškė dėl vieno baudų metimo epizodo, kuris ir sukėlė visą šią sumaištį. Tačiau pirmiausia reikia garbingai sužaisti rungtynes, o tik po to reikšti protestus teisėjų atžvilgiu. Dabar gali kaltinti patys save – kaip pasiklosi, taip išmiegosi. G.Žyvatkauskui garbės nedaro ir tai, kad pats būdamas teisėju puikiai supranta, jog klysta visi, tarp jų ir jis pats. Idealiai teisėjaujančių nėra, o mes turėtume džiauktis, kad dar išvis turime teisėjų.
Neklysta tas, kuris nieko nedaro, o klysti yra žmogiška.
