KRIZ?

�iuo sunkiu laikotarpiu, vadinamu ,,krize�, keliama labai daug klausim?, kaip suma�inti biud�eto i�laidas. Jos ma�inamos ?vari? institucij? s?skaita. �i? savait? praeiviams u�dav?me klausimus apie dabartin? �vietimo sistem?: 1) kokia j?s? nuomon? apie esam? pad?t? Lietuvos mokyklose? 2) ar �vietimo sistemoje esama sprag?, k? joje b?t? galima pakeisti? 3) k? manote apie �vietimo reform?, pagal kuri? dauguma mokykl? taps pagrindin?mis (10-met?mis), kurias pabaig? moksleiviai tur?s spr?sti: ar jam t?sti mokslus gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje? 4) Mums, raseini�kiams, daug diskusij? suk?l? Tarybos nario Antano Vizbaro pasi?lyta id?ja Prezidento Jono �emai?io gimnazij? perkelti ? ,,Kalno� vidurin?s mokyklos, kurios i�takos � Raseini? gimnazija, ?kurta 1919 m., patalpas. K? apie tai galvoje?

Aust?, �altinio vidurin?s mokyklos mokin?:

- Esama mokykl? pad?tis Lietuvoje nebloga. Mokytojai paruo�ia geras programas, pamokose temos d?stomos i�samiai. Tik tr?ksta finansavimo, kai kuriuos vadov?lius tenka pirktis patiems. B?t? geriau, jei direktoriai atlaid�iau �i?r?t? ? praleistas pamokas, nepult? gaudyti ir bausti. 14 pamok? praleidi, ir tau jau gresia prevencija. Antano Vizbaro reforma d?l gimnazijos – negera id?ja, nes mokiniai tur?t? i� naujo adaptuotis naujoje aplinkoje. Palink??iau tik stipryb?s ie�kant teisingo sprendimo, o mokiniams – s?�iningai lankyti pamokas.

Arminas, bedarbis:

- Seniai mokykl? baigiau, net ne�inau… Raseini? ,,�vietimie?iai�� negali pasigirti itin gerais sprendimais, b?tent – Vizbaras. Vykdo ?vairias reformas, leid�ia mokiniui pa?iam spr?sti, ar jam mokytis po de�imties klasi? gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje, ar nesimokyti apskritai. Jie per� jauni savomis galvomis� spr?sti tokius dalykus. �vietimo sistemoje reikia visk? keisti. Kaip? ? savivaldyb? b?tina rinkti kitus �mones.

Dalia, buhalter?:

- Daugiau gal??iau pakomentuoti student? nuomon?. Studentai n?ra patenkinti esama �vietimo sistema. Dukra apie studijas man pasakojo, kad daug nereikalingos teorijos, o �tai specialybei skirt? �ini? tr?ksta. Konkreti situacija – baigi buhalterin?s apskaitos studijas auk�tojoje, bet po to va�iuoji ? kursus, kad gautum pagrindini? �ini?, reikaling? praktikai. Tai minusas. Reforma kelia klausim? – KAM? �Kalno� vidurin? – sena mokykla, a� pati j? baigiau. Jei neklystu, tai prie�karin? mokykla, nukent?jusi karo metu, patalpos senos… Nesuvokiama…

Just?, �altinio vidurin?s mokyklos mokin?, ir jos mama Danut?, UAB ,,Norvelita� darbuotoja.

Just?:

- Dabartin? mokykl? situacija… Ne�inau… Mokykla esu patenkinta. To, k? ji man suteikia, pakanka. ? kr?v? niekas neatsi�velgs ir nieko nepakeis. Gimnazijos perk?limas ? kitas patalpas man?s nejaudina, nes esu �altinio mokyklos mokin?.

Mama:

- Mokyklose reik?t? suderinti tvarkara�?i? laik?. Nor?t?si, kad neb?t? ,,lang?�. Tarkim, dviej? ar trij? pamok? ,,langas� – vaikams reikia s?d?ti ir laukti, kol prasid?s, sakykim, a�tunta pamoka. Ir kr?vis per didelis. Gimnazijos perk?limas – nes?mon?. Koks skirtumas, juk ne patalpos yra esm?. Nesuprantamas siekis mokyklas u�daryti, paversti jas de�imtmet?mis. Kod?l vaikas, de�imt met? lank?s t? pa?i? mokykl?, staiga turi likusius dvejus metus eiti ? kit? mokykl?, kad u�baigt? dvylika klasi??

Kristina Baranauskait?, dirba u�sienyje:

- Lietuvoje negyvenu, tod?l sunku k? nors pasakyti. Manau, tiek u�sienyje, tiek Lietuvoje yra ir ger?, ir blog? dalyk? �vietimo sistemoje. Pasteb?jimas tik toks, kad Lietuvoje mokiniai paruo�iami geriau nei u�sienyje – m?s? dvyliktokai turi daugiau �ini?.

Maryt?,mama:

- Mokykl? pad?tis nekokia. Toki? pad?t? kuria LR Seimas, Vyriausyb?. �vietimo sistema vienareik�mi�kai turi sprag?, kaip ir kiekviena sistema. Kad netikslumai b?t? i�taisyti, turi sukrusti �mon?s, atsakingi u� �vietimo ?staig? darbo kokyb?. Jie turi priimti tinkamus sprendimus, nes mes, �mon?s, kad ir �nekame, bet tai ir telieka kalbomis. Ar ?vyks reforma, manau, priklauso nuo mokini? skai?iaus. N?ra gerai keisti patalpas, ta?iau gal mes esame senovi�k? pa�i?r?. Kas ?ia �ino, gal atsiradus de�imtmet?ms mokykloms ir gimnazijai persik?lus ? ,,Kalno� vidurin?s mokyklos patalpas, bus tik geriau? Mokini? vis d?lto ma�?ja. Gal logi�kas sprendimas – gerai besimokan?ius atrinkti ? gimnazij?, o kitiems leisti rinktis, k? veiks toliau. Sunku komentuoti; du vaikai jau baig?, ma�oji dukra � antrok?, manau, �imt? kart? dar viskas keisis.

Rosvaldas Palionis, Agn? Stulgyt?, Prezidento Jono �emai?io gimnazijos mokiniai.

Agn?:

- Viskas yra gerai (juokiasi). Pavadinimas per ilgas – Prezidento Jono �emai?io gimnazija – netelpa ra�ant ? eilut? (juokiasi)…

Rosvaldas:

- Mokyklose totali betvark? – n?ra disciplinos, mokiniai daro, k? nori, mokytoj? negerbia, juos �mei�ia, m?to ? juos kramtom?sias gumas… Gird?jome apie t? reform? – perkelti ,,�emait?�. Gal ir gerai, nes m?s? dabartin?s patalpos, kaip ?ia pasakius, senos jau… Bet tai ne m?s? sprendimai, o vald�ios… K? si?ly?iau mokyklose keisti? Gal daugiau ? mokytoj? vietas priimti vyr?, ne moter?, nes pastar?j? nelabai kas klauso. O tai, kad leis �mogui rinktis, kur eiti po de�imtos klas?s, yra gerai. Pats turi m?styti, k? veiksi ateityje, pats turi rinktis savo keli?.

Monika ir Viktorija, profesin?s mokyklos mokin?s:

- Mokyklose tr?ksta drausm?s. Mokiniai aplaid�iai �i?ri ? savo pareigas. �vietimas nesir?pina per dideliu kr?viu, tam tikroms temoms� skiriama per ma�ai valand?, nesp?jama ?sigilinti. Tr?ksta vadov?li?, i�sine�ti knyg? galima tik i�imtiniais atvejais. Gerai tiems, kas internet? turi, o jei ne, kaip atsiskaityti mokytojui. Reforma � kvailyst?. N?ra prasm?s taip elgtis. Nebus gerai, jei mokinukams leis rinktis, kur mokytis po de�imtos klas?s kurso, visgi tur?t? b?ti privaloma baigti dvylik? klasi?. Jaunas �mogus taip gali pasiklysti gyvenime ir laikui b?gant suprasti, kad padar? klaid?. Valstyb? neatsi�velgia ? mokinio, studento norus. Pavyzd�iui, a� gyvenu 18 km nuo Raseini?, tenka va�in?ti tarpmiestiniais autobusais. Moku pus? bilieto kainos. Mokykloje bazin? stipendija – 71 Lt, a� per m?nes? prava�in?ju 95 Lt. Gal?t? b?ti kaip anks?iau – surinkdavome biliet?lius ir atgaudavome i�leistus pinig?lius. Kadangi mokausi gan neblogai, mano stipendija – 118 Lt. Truput?l? lieka. Jei gyven?iau Raseiniuose, b?t? gerai. Kai pradedi ie�koti teisyb?s ir pra�ai, kad apmok?t? kelion?s i�laidas,� atsakoma – jeigu nori mokytis, turi investuot.

Milda, bibliotekinink?:

- Ne�inau… Mano vaikai senokai baig? �altinio vidurin?. Abu dirba. A� ne raseini�k?, nors gyvenu ?ia daug met?, tad reformas komentuoti sud?tinga. Bet jeigu ta ,,Kalno� vidurin? ka�kada ir buvo gimnazija, tai, mano nuomone, Prezidento Jono �emai?io gimnazistai tur?t? eiti ten. Juk ,,Kalno� mokykla pati seniausia, j? baig? daug i�kili? �moni?. Apskritai man tai neaktualus klausimas. D?l man?s gali vykdyti tas reformas, yra ir svarbesni? klausim?: bedarbyst?, knyg? tr?kumas bibliotekoje, ma�i atlyginimai…