Kruvinoji Magdė ir RLKZ

Galingas, bet nereikalingas   

   Aštuoniolikmetis Jonas – jau bedarbis. Nors vaikis galingas ir pajėgus, tačiau darbo iki šiol nėra pažinęs, nėra pajutęs jo teikiamo malonumo. Buvo girdėjęs, kad darbo malonumą pajutę žmonės patenka į priklausomybę nuo darbo ir ima vartoti jį dideliais kiekiais. Net ir savaitgaliais. Kadangi Jonas neturėjo galimybės vartoti darbo, tai uoliai vartodavo pilstuką.           

  Savo smegenis Jonas jau senokai buvo pakabinęs ant vinies, tačiau sistemingai  lavino gerklę ir dar vieną vyrams paguodos ir smagumo teikiantį organą, su kurio galimybėmis, susiklosčius tam tikrom lemtingom aplinkybėm, išsamiai susipažino Kruvinoji Magdė.                   

  Kruvinoji Magdė buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko atstovė Raseiniuose.         

  Miesto pakraštyje ji buvo įsteigusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrių – Paguodos ir atjautos departamentą, į kurį nuolat rinkdavosi vietiniai bedarbiai. Kruvinoji Magdė juos guosdavo  pilstuku.           

     Išvirdavo badasriubės    

   Be to, Kruvinoji Magdė buvo daili kaip dailylentė, todėl kartais paguosdavo vyrus ir savo neišpuoselėtu kūnu. Magdė nežinojo, kad galva moterims yra dailios šukuosenos nešiojimo organas, mat  nuo seno buvo įsitikinusi, kad tai pilstuko vartojimo organas, todėl jos galva buvo ne tik bjauri, tuščia, bet ir kokčiai susivėlusi. Tačiau departamento lankytojams tai nerūpėjo. Pilstuko mėgėjai nėra išrankūs dailiosios lyties vartotojai, todėl Kruvinosios Magdės įsteigtas Paguodos ir atjautos departamentas pasižymėjo neregėtu populiarumu.               

  Kruvinoji Magdė savo klientus vadino pragaro šungrybiais ir, kai būdavo geros nuotaikos, siūlydavo jiems ne tik pigaus pilstuko, bet ir badasriubės.

  Kruvinosios Magdės klientai buvo socialinės atskirties nualinti asmenys, sklidini blogų emocijų, kuriomis tuštinosi per burną.            

  Pasiklausius jų keiksmažodžių ir kraupių išsireiškimų, atrodydavo, kad jų gerklos ir bronchai jau seniai susijungė su šlapimtakiais, todėl žodžiai dvelkė bjauria rūgštimi ir toksiniais junginiais. Suprantama, kad keikalai nuolat skambėjo Paguodos ir atjautos departamente ir teikė jam išskirtinės auros spindesį.             

 Neturėjo pasirinkimo      

   Atjautos departamento slenkstį nuolat mindavo ir aštuoniolikmetis Jonas.

  Jis širdyje prakeikė tą dieną, kai čia pirmą kartą užklydo. Tačiau  argi jis turėjo kitokį pasirinkimą? Turbūt ne. Štai kaip viskas buvo.           

  Kartą, ieškodamas darbo, Jonas užsuko į dar vieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinį – Darbo biržą. Užsukęs ir sako:          

- Girdėjau, kad Lietuvoje eksportas jau atsigauna. Gal galėtumėte mane eksportuoti į Angliją. Turiu tvirtas rankas, smegenys dar nesudžiūvo, dirbti galėčiau.                     

- Visi jūs tik ir laukiate progos, kad į Angliją išlėkti. O kas Lietuvai dirbs, kas ją mylės? – pasiteiravo biržos atstovas N.Rupūževičius.             

- Galėčiau Lietuvą mylėti iš tolo, – pasiūlė bedarbis Jonas.             

- O kas Raseinius mylės? – kandžiai atrėžė N.Rupūževičius.             

- Raseinius mylėti pagal profesiją priklauso Raseinių merui – bajorui Petrui Vežbavičiui, taip pat Raseinių rajono bajorams – tarybos nariams. Jie ne tik Raseinius, bet ir Nemakščius, Ariogalą, Šienlaukį galėtų mylėti ir tėviškai rūpintis, – savo sudžiūvusiomis smegenimis pabandė samprotauti Jonas.

- Neminėk didžiai gerbiamo P.Vežbavičiaus vardo be reikalo. Jis netrukus išvažiuoja į Šanchajų savęs pristatyti parodoje ,,EXPO“, o tu čia kažkokį jovalą apie Ariogalą mali. Lauk iš čia, vyrutį! – suriko N.Rupūževičius ir užtrenkė prieš Jono nosį duris.           

  Tuomet Jonas ir buvo priverstas apsilankyti Kruvinosios Magdės vadovaujamame departamente.      

Seilės susiliejo į krioklį  

   Čia sočiai išgėrė pilstuko. Ir netikėtai pajuto Kruvinajai Magdei tam tikrus vyriškus jausmus.             

  Staiga jų regėjimo organai  susitiko. Čiulpimo organai susilietė, seilės susiliejo į sraunų meilės šaltinį, kuris kaip nektaras apliejo vienišą Jono širdį ir  jis sukuždėjo:                    

- Ateik pas mane į svečius, Magdele…

- Kad pas tave, drauguži, šalta – šildymas už skolas seniai išjungtas.    

- Tačiau gyvatukas užtai visada karštas.

Rankiniu būdu cirkuliaciją nuolat palaikau, – pasigyrė Jonas.               

  Netrukus Jonas ir Kruvinoji Magdė tapo artimi ir ėmė svajoti apie bendrą ateitį.                     

  Bendrą ateitį jie nusprendė kurti neseniai įsteigtoje Raseinių Laisvojoje kyšininkavimo zonoje (RLKZ). Kruvinoji Magdė toje zonoje pažinojo daug įtakingų žmonių: turėdavo jiems nuolat duoti kyšius, nes kitaip būtų praradusi licenciją pilstukui gaminti ir platinti.                    

  Kaip Jonui ir Kruvinajai Magdei sekėsi įsikurti RLKZ, papasakosime kitame ,,Alio, Raseiniai“ numeryje.