Kukučio atgimimas Kalnujuose

Siųsti Versija spausdinimui

Pirmo rugsėjo savaitgalio vakarą Kalnujų bažnyčios griuvėsiai nušvito spalvomis ir prabilo paslaptinga, tarsi iš aukštybių sklindančia muzika. Ir nieko nuostabaus – į savo gimtinę sugrįžo Marcelijaus Martinaičio poezijos herojus Kukutis, čia jo garbei nuskambėjo muzikinio spektaklio „Odė Kukučio prisikėlimui“ premjera.
Kūrinio idėja gimė dar praeitų metų rudenį, bendraujant su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu. Kūrybinis procesas visada yra ilgas ir kupinas netikėtumų kelias, o jo galutinė vizija dažniausiai skendi įvairiausių koncepcijų migloje… Žinoma, viskas prasidėjo nuo muzikos, vėliau atsirado ir gana minimalistinė pasirodymo forma – keturi šokėjai, vokalinis ansamblis, vienas muzikantas ir skaitovas. Prie kūrybinės komandos pirmiausia prisijungė šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė, vėliau merginų vokalinio ansamblio „Veni Gaudere“ vadovė Adelė Mikalkėnienė, Šeiko šokio teatras ir saksofonininkas Kazimieras Jušinskas.
Spektaklyje skamba du instrumentiniai A. Martinaičio kūriniai – „Rojaus paukščiai“, „Mirtis ir Mergelė“ ir trys dainos su M. Martinaičio žodžiais – „Žemaičių plentas“, „Kukučio turgus“ ir specialiai šiam pasirodymui sukurta „Odė Kukučio prisikėlimui“.
Kaip derėjo ši šokio, muzikos ir vokalo kompozicija raudonų plytų bažnyčios sienos fone, galėjo spręsti nepabūgę šaltoko oro ir gausiai susirinkę žiūrovai. Ekspresyvūs šokėjai, puikiai skambantys „Veni Gaudere“ merginų balsai ir netikėtai pasirodantis ir vėl išnykstantis vienišas saksofonininkas neįprastoje erdvėje sukūrė dinamišką garsinę ir vizualinę atmosferą, lyg naują jausmų ir emocijų pasaulį sakralioje bažnyčios griuvėsių erdvėje.
O šėliojantį tarp Žemaičių plento, rojaus paukščių, mergelių ir mirties Kukutį savo spontaniška energija įkūnijo pati V. Pitrinaitė. Taip jau yra – žygis į prisikėlimą nėra lengvas, pakeliui tenka patirti įvairiausių transformacijų. Bet po šių išbandymų Kukučio dvasia tikrai jau niekada nepasitrauks iš Kalnujų…
Žinoma, šis premjerinis pasirodymas yra lyg geras pirmasis paveikslo eskizas ir tolesnė spektaklio raida gali įgauti vis daugiau naujų formų. Tai galėtų tapti miuziklu su „Kukučio baladžių“ siužetine linija, jame pritaptų ir kiti M. Martinaičio herojai – Žuvelis, Severiutė. Kaip visada, kūrybinis kelias dažniausiai neturi savo pabaigos, tai tiesiog įdomi nesibaigianti kelionė, kupina naujų patirčių ir nuotykių. Tokia pati kaip ir Kukučio siurrealistinė ekspedicija per minčių ir jausmų pasaulį.
Taip pat reikėtų paminėti ir kitus žmones, prisidėjusius prie šio Kukučio atgimimo stebuklo Kalnujuose: apšvietimo sprendimai – Nerijaus Guntarskio, garso operatorius Domantas Valinčius, idėjos autorius ir prodiuseris Arūnas Kazlauskas.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Arūnas Kazlauskas

Komentarų nėra