Kultūra
Atgimimas ir Nemak?i? bany?ia (0)
Liudvikas BAKAS
Nemak?i? miestelio gyventojai ir klebonas Kazimieras Rimkus 1989 metais nutar?, kad Atgimim? geriausiai b?t? enklinti naujosios bany?ios statyba. Tuomet niekas nenutuok?, kokius kelius valdios koridoriuose reik?s nueiti, kiek patirti
Sakralini? vertybi? apsauga (0)
Liudvikas BAKAS
Iki pat Nepriklausomyb?s atgavimo bany?ios santykiai su valstybin?mis institucijomis buvo palij?. ?steigus naujas valstybines institucijas ir ? jas at?jus kitos formacijos mon?ms, ie santykiai ?gavo kit? kokyb?. Tiesa, pirmieji
Sunkus iluvos angel? skrydis (1)
Liudvikas BAKAS
Kiekvienas miestas ar gyvenviet? savo istorijoje tur? puslapius, kuriuos norima kuo grei?iau umirti. i istorija n?ra maloni ne tik Raseiniams, bet visuomen? turi teis? inot kad ir li?dn? ties?.
altini? versm?s prie Dubysos (0)
Laimut? PE?KAITIEN?
Vaidas GREI?IUS
Nuo seno inomos legendos ir padavimai apie vandens altini? gydom?j? gali?. Lietuvi? pasakose minimas gyvasis gydantis vanduo i ano pasaulio poemi? mirusi? karalyst?s. Mirusi? alis buvo ?sivaizduojama
Pam?stymai apie emai?io aikt? (0)
Liudvikas BAKAS
1940 metais leidinyje Savivaldyb? Nr.4 straipsnyje Raseini? miesto dabartis ir ateitis K. Duobinis ra?:,,(…)Smulki? ?kik? produkt? prekyba dabar vyksta viduryje miesto esan?ioje aikt?je. i aikt? yra apsodinta medeliais, ?ia
ILUVOS KAPIN?S II (0)
Viktoras VITKUS
Liepos m?nes? baigti iluvos kapini? istorin?s dalies kult?rologiniai tyrimai. Istoriniu ir meniniu poi?riu didiausia paminkl? sankaupa sutelkta nuo dominuojan?ios kapin?se kalvos gatv?s link. Buvo ?vertinta apie 100 objekt?. Seniausieji
Pagonyb?s refleksai Raseini? krate II (0)
Liudvikas BAKAS
V.Vaitkevi?iusius rao, kad i Raseini? ventvie?i? ypatingo d?mesio nusipelno j? telkinys apie Betygal?. Yra pagrindo manyti, jog Dvarvie?i? ventviet? mena kitados veikusi? ventykl?. Archeologas F.Pokrovskis mano, kad iluva ir
Pagonyb?s refleksai Raseini? krate (0)
Liudvikas BAKAS
Antanas Rybelis mano, kad pagonyb?s terminas Europos krik?ionikoje literat?roje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavi?ius bei apvalgininkas A.?ekuolis mano, kad 500 met? trukusi kova tarp pagonyb?s ir
Maosios architekt?ros apskaita Raseini? krate (0)
Liudvikas BAKAS
iandien sunku nustatyti, kuomet prad?ta profesionali ir sisteminga maosios architekt?ros apskaita Raseini? krate ( kaip ir visoje Lietuvoje ). Kratotyrininkus ir dailininkus daugiau domino kryi? koplyt?li? ir stogastulpi? dekoras,
Kratie?iai Varni? kunig? seminarijoje (1)
Viktoras VITKUS
Istorikai Zita Genien? ir Jonas Genys savo knygos Varni? kunig? seminarija pratarm?je rao: ,,(…) Ikili Varni? vieta emaitijos ir visos Lietuvos kult?ros istorijoje nediskutuotina ir nuviesta daugelyje straipsni?, kuri?