Kultūros valanda muziejuje

Prieš 100 metų Lietuvoje įvyko pirmasis gyventojų surašymas. Raseiniuose tuo metu gyveno 5 270 gyventojų, iš jų 2 305 (43,7 proc.) žydų tautybės. Žydai daugiausia užsiimdavo prekyba, čia buvo kelios dešimtys amatininkų ir keletas ūkininkų. Išskyrus 1 lentpjūvę ir 2 miltų malūnus, kurių savininkai buvo Perlovas ir Koganas, mieste pramonės nebuvo. Dauguma žydų užsidirbdavo turgaus dienomis, kurios buvo pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Mieste veikė 8 žydų maldos namai, įskaitant Didžiąją sinagogą, ji stovėjo miesto centre kelis šimtus metų, toje vietoje, kur dar neseniai buvo paštas. Mieste veikė hebrajų vaikų darželis, „Tarbut“ mokykla, biblioteka „Mendali“, žydų gimnazija ir maža ješiva. 1923 m. atsidarė Žydų liaudies bankas ir t. t. Tarpukaryje veikė nemažai lietuvių ir žydų organizacijų ir klubų. Vis tik kiek­vienais metais šimtai lietuvių ir žydų išvykdavo į didesnius miestus ar net užsienio šalis ieškoti darbo ir laimės.
Prieš šimtą metų Raseiniuose gimė Lietuvos kultūros darbuotojas Solomonas Sverdiolas (1923–2003). Netrukus Sverdiolų šeima išvyko gyventi į Šiaulius, todėl šio raseiniškio gyvenimas mums mažai žinomas. Svarbiausias jo darbas ir aistra – Dainų šventės. Jis sukūrė originalią dainų švenčių rengimo sistemą ir metodus. Turėjo ypatingą organizatoriaus talentą, sovietiniais laikais sugebėjo į Dainų švenčių repertuarą grąžinti uždraustą Juozo Naujalio ir Maironio dainą „Lietuva brangi“.
Lapkričio 18 d. 14 val. Raseinių krašto muziejuje vyks kultūros valanda „Solomono Sverdiolo gyvenimo juosta“, skirta S. Sverdiolo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kviečiame į muziejų susitikti su Sverdiolo šeima ir išgirsti jo gyvenimo istoriją.
Dalyvaus humanitarinių mokslų daktaras, filosofijos istorikas, vertėjas, pedagogas, visuomenės veikėjas Arūnas Sverdiolas, lietuvių muzikologė, muzikos kritikė Živilė Ramoškaitė-Sverdiolovienė, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas Dainius Sverdiolas.
Lina Kantautienė,
muziejininkė