Kunigui – „do lampo?ki“

Petras NILIUS [1]

Kas nutinka, kai ?sileidi velni? ? bažny?i?? Liaudis labai daug ?vairiausi? pasteb?jim? savo tautosakoje užfiksavo. Nemakš?i? krašto žmon?s sakosi tautosak? šia tema tebekuriantys ir šiandien. Apie j? b?das „Alio, Raseiniai“ jau pasakojo vasario 3 d. („Nemakštiškiai pavargo nuo savo kunigo arogancijos ir godumo“), bet ir toliau nuo Nemakš?i? sklinda žmoni? dejon?s: „Jei vestuv?s ar krikštynos, tai dar – bala nemat?, gali pasirinkti kit? bažny?i?, gali kur? laik? ir be sakrament? pab?ti, jei kita bažny?ia irgi nepriimt?. Bet k? darytižmogui mirus? Laukti, kol paskirs kit? kunig??“
Ir pasakoja žmon?s apie laidotuves, vykusias vos prieš savait?: „Nors už laidotuves buvo užmok?ta, kunig?lis jas prad?jo nuo „kroso“ po bažny?i? su l?kštele. Bet tai – senos b?dos ir kitaip kunigas Stasys Šlepavi?ius jau nebegal?s… Bet kai jis, atsistoj?s šalia karsto, ?m? dejuoti apie savo finansinius sunkumus ir laukian?ius pirkinius,
jog reikia pirkti energij? tausojan?ias elektros lemputes ir kt., pasidar? net bloga. Taip ir nor?josi per vis? bažny?i? sušukti, kad net pats Dievas išgirst?: „Mes ?ia ? paskutini?j? kelion? išlydime savo brangiausi? žmog? ir ?ia susirinkome ne bažny?ios elektrifikavimo reikal? spr?sti…“ Bet k? ten šauksi. Pirmiausia, bažny?ia – ne vieta š?kavimams, o antra – m?s? kunigui svetimas skausmas, kaip sako rusai – „do lampo?ki“. Antraip negi jis, prie karsto stov?damas, apie lemputes kalb?t?. Nebent jis taip ?sivaizduoja Amžin?j? Švies??