Kuo ypatinga Suomijos švietimo sistema?

Versija spausdinimui

Raseinių rajono atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandos atstovai ir vadovė Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Modesta Gailė dalyvavo 4 dienų stažuotėje Suomijoje. Aplankytos trys ugdymo įstaigos. Stažuotės metu susipažinta su mokyklų sėkmingos veiklos modeliais, inovatyviais mokymo(si) metodais, darbo formomis ir būdais, įsivertinimo tvarka, mokyklos mikroklimatu, bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo formomis. Įgyta patirtimi bus pasidalinta su Raseinių rajono pedagogine bendruomene.
Kuo ypatinga Suomijos švietimo sistema, aukštais tarptautinių testų rezultatais atkreipusi viso pasaulio edukologų ir švietimu besirūpinančių politikų dėmesį ir žavinti daugelį šalių? Esminiai pokyčiai Suomijos švietimo sistemoje prasidėjo prieš keturis dešimtmečius, jai tapus svarbiausia ekonominio plano dalimi. „Įvertinę savo nacionalinį turtą supratome, kad neturime ypatingų gamtinių išteklių, dėl kurių šalis galėtų atsigauti. Suomijos vertybė yra patys suomiai, į jų protus ir stengiamasi investuoti“, – sako Suomijos nacionalinės švietimo tarybos švietimo patarėjas Leo Pahkin. Suomiai dažnai pabrėžia švietimo reformos svarbą didžiuodamiesi jos vaisiais, kurių teko ilgai ir kantriai laukti, ir įvardijo penkis esminius švietimo sistemos principus.
Bendra ilgalaikė politika. Ministrų, valdančiųjų politinių partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai. Politinių partijų požiūris į švietimą labai panašus, tad planai ir strategijos pasikeitus valdžiai smarkiai nekinta. Taip sudaromos sąlygos tolygiam švietimo sistemos tobulinimui. Pagrindiniai švietimo politikos akcentai: ugdymo turinio decentralizacija (nėra ugdymo planų, tik ugdymo turinio gairės, laisvas ugdymo metodų ir būdų pasirinkimas); dėmesys kiekvienam mokiniui ir jo pasiekimams – nė vienas negali likti dėmesio užribyje; ugdymo diferencijavimas; dėmesys pedagogų kvalifikacijai ir jų rengimo tobulinimas; pagalba mokykloms, susidūrusioms su iššūkiais; aktyvus bendradarbiavimas tarp įvairių švietimo pakopų siekiant lengvesnės mokinių adaptacijos; bendradarbiavimas su tėvais (populiarinami neformalūs tėvų susirinkimai, pvz., žvejybos, kulinarijos).
Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai. Suomijos moksleivių PISA (tarptautinis penkiolikamečių tyrimas) tyrimų rezultatai yra vieni geriausių, kadangi yra orientuojamasi ne tik į tas žinias ir įgūdžius, kurių reikia šiuolaikinei visuomenei, bet ir į tas, kurių reikės po dešimties metų. Nesikoncentruojama į atskirus mokymosi dalykus, o mokomasi juos integruojant, nuolatos klausiama moksleivių, kas jiems aktualu. Ugdymo turinys atnaujinamas kas 10 metų.
Lygybė švietime. Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų. Švietimas pasiekia ir labai atokiose šalies vietose gyvenančius vaikus. Gerai organizuotas specialusis ugdymas. Specialiųjų poreikių turintiems vaikams suteikiama švietimo pagalba, jų problemos spendžiamos tuojau pat kiekvienu individualiu atveju. Pagalba teikiama kuo anksčiau, jau ikimokykliniame amžiuje.
Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu. Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, tad švietimo įstaigoms svarbu įsivertinti savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis. Įsivertinti privalo kiekviena mokykla, tačiau pati sprendžia, kokiais duomenimis remsis (pvz. tėvų, mokinių anketinės apklausos, mokinių testų rezultatais, diskusijų išvadomis).

Pasitikėjimo kultūra – pats svarbiausias dalykas. Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu inovatyvūs mokytojai. „Jei juos nuolatos tikrintume, jie pasijustų nelaisvi ir blogai jaustųsi“, – kalbėjo mūsų aplankytų mokyklų mokytojai, vadovai. Nėra jokios inspektavimo sistemos, valstybinių egzaminų. Galutinį mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimą atlieka jų mokytojai pagal atitinkamą metodiką. Mokyklos inspektoriai yra patys mokiniai! Taip pat jų tėvai, nes jie domisi, kas vyksta mokykloje. Skatinama diskusija tarp mokyklos ir šeimos. Specialios išorinio vertinimo sistemos nėra. Jeigu kurios nors mokyklos rezultatas žemesnis, jai suteikiama metodinė, finansinė pagalba.
„Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė. Didžiausia konkurencija yra stojant į teisę, ekonomiką, mediciną, o mokytojo profesija – ketvirta pagal populiarumą. Tad universitetai gali atsirinkti pačius pažangiausius stojančiuosius. Aukštas mokytojo profesijos statusas visuomenėje suteikia suomių vaikams galimybę būti mokomiems pačių geriausių šalies specialistų. Mokytojai didžiuojasi savo profesija“, – džiaugėsi mūsų sutikti mokytojai.
Padarėme išvadą – mokytojams patinka būti tuo, kuo jie tapo. Iš įvairių pašnekovų girdėjome, kad gerus mokinių pasiekimus Suomijoje laiduoja ir ugdymo metodai, kuriuos taiko pedagogai. Ir darželiuose, ir mokyklose dažniausiai naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.
Suomiai – viena iš labiausiai skaitančių tautų pasaulyje. Šalyje esama daugybė bibliotekų. Tai atsispindi ir mokyklų ugdomojoje veikloje – skaitymas, improvizacija, skaitymo projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį. Mokyklų aplinkoje gausu knygų: knygų lentynos įrengtos koridoriuose, rūbinėse, mokymosi patalpose – mažos bibliotekėlės.
Viešėdami mokyklose ne kartą įsitikinome, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Nepaisant oro sąlygų, kasdien mažiausiai valandą mokiniai praleidžia gryname ore. Nesibaiminama, kad vaikai sušlaps, susirgs, išsimurzins, nesistebima, kad žaidimai su lietaus vandeniu, tekančiu iš lietvamzdžių, – mėgstama vaikų veikla. O ką jau kalbėti apie išvykas į mišką! Nei lietus, nei vėjas, nei šaltas oras nesutrukdo kruopščiai suplanuotų žygių, kuriems kiekvieną kartą keliami skirtingi uždaviniai.
Kažkada vienas žymus rašytojas yra pasakęs: „Paprastumas yra didžiausia gudrybė.“ Gal tai dar viena paslaptis, skatinanti visus atidžiai įsižiūrėti į Suomijos švietimo sistemą. Paprastumas visur: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t. Jokios vaidybos, perdėto dėmesio. „Suomijoje nacionalinis ugdymo turinys yra tarsi gairės, tačiau pedagogai turi laisvę rinktis ir dirbti savitai. Jie žino, kokių rezultatų iš jų tikimasi, o kaip juos pasieks, priklauso nuo paties pedagogo kūrybingumo, kritinio mąstymo ir originalių idėjų“, – patirtimi dalijosi pedagogai, su kuriais bendravome. Pasitikėjimo kultūra Suomijoje leidžia dirbti, ugdyti, bendrauti paprastai, bet neprastai.
Patirtinis mokymasis, diferenciacija, pagalba mokiniui, bendruomeniškumas, mokymasis mokytis, nuodugnusis, integruotas mokymas taikomas ir Lietuvos mokyklose, tačiau žvelgiant į Suomijos patirtį akivaizdu, kad turime ko pasimokyti. Tačiau svarbiausia – tikėti, kad puoselėjant atvirumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo kultūrą ir pritaikius Suomijos švietimo modelio elementus ir principus Lietuvos švietimo sistema gerokai patobulėtų.

Silva Morkevičienė,
Raseinių rajono švietimo pagalbos
tarnybos direktoriaus pavaduotoja

1 Komentaras

  1. Svietimas

    2024-01-24 20:33

    Kai valdžiai rūpi žmonės, tokie ir rezultatai. Kada rūpi tiktai valdžia, pinigai tai ir rezultatai tokie būna