Vytautas BUTKUS
[1]
? Molav?nus išsiruoš?me sulauk? ,,Alio, Raseini?“ skaitytojos skambu?io. Raseinišk? skund?si, kad nuvykusi ? neseniai sutvarkyt? Molav?n? piliakalni? kompleks? apži?r?ti lankytin? viet? ir žem?lapyje pažym?to mitologinio akmens, suprato, kad tai padaryti n?ra taip jau lengva. Gali tekti ,,paragauti“ elektros srov?s ir ?veikti kitas kli?tis. O svarbiausia, be vietos gyventoj? pagalbos gana sud?tinga atrasti gars?j? akmen?.
Iš ties? – atvyk? ? nurodyt? viet?, atsid?r?me akligatvyje. Galvoje sukosi viena mintis – žinok dabar, žmogau, ? kuriuos kr?mus l?sti. Gerai, kad prie sodybos sutiktas
vietos gyventojas Petravi?ius sutiko mus palyd?ti iki išsvajotojo kelion?s tikslo. Pirmiausia nugal?jome elektrinio piemens užtvar?, po to slid? skard?, dilg?lynus ir kr?mus. Galiausiai išvydome apsamanojus? akmen?, jaukiai ?sitaisius? upelyje, iki kurio veda jau remonto reikalaujantis, kažkada gražus buv?s, lieptelis. Akmuo – ?sp?dingo dydžio ir formos, tod?l nenuostabu, kad j? pamatyti nori daugelis žmoni?.
Gr?ž? prie automobilio, pakel?s žol?se radome Molav?n? piliakalni? lankytin? viet? stend?, kur? atr?m?me ? stulp?. Mums jau besiruošiant išvykti, nuo namo laipt?
pamojo ir užeiti pakviet? vietin? gyventoja, sodybos savinink? Bronislava Petravi?ien?.
Štai k? ji pasakojo apie Skirtinio akmens prieži?r?: „Seniai ?ia kariauju. Akmens apži?r?ti atvažiuoja daug žmoni? iš m?s? rajono ir iš kit? miest?. Lank?si pats Kult?ros ministras Prudnikovas, studentai istorikai. Ir visi atvyk? klaidžioja, nežino, ? kuri? pus? eiti. Kada pastebime atvykusius, palydime iki akmens, o jei ne – žmon?s išvažiuoja atgal. Kuomet tur?jau daugiau sveikatos, tai tas varnal?šas ir žoles iškapodavau, žento paprašiau, kad prisukt? bent laikin? rodykl?. Bet laikina ir buvo laikina. Žinau, kad prieš šešerius metus buvo skirti pinigai ir prie akmens buvo padarytas lieptelis (šiuo metu reikalaujantis remonto), bet takelio iki akmens taip ir nesutvark?. Kreipiausi ? rajono Savivaldyb?s atsakingus asmenis, bet bendros kalbos nesuradome.
Kai atvažiuoja žmon?s, išjungiame elektrin? piemen?, palydime iki istorinio akmens. Taip ir gyvename“.
Gr?ž?s ? Raseinius, kelet? klausim? uždaviau rajono savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai specialistei Gražinai Pe?kaitienei,
kuravusiai Molav?n? piliakalni? tvarkymo darbus.
- Kod?l žmon?s, nor?dami aplankyti Skirtin? – mitologin? Molav?n? akmen? – priversti klaidžioti?
- Akmuo yra priva?ioje žem?je ir ? tvarkom? objekt? projekt? nepateko. Nepateko tod?l, kad objektai, esantys priva?ioje žem?je, nebuvo finansuojami. O nutiesti kelius, panaudojant savivaldyb?s l?šas, fiziškai nebuvo ?manoma. Tai bus daroma ateityje.
- Ar negalima ?rengti nors paprast? rodykl?, kad žmon?s neklaidžiot??
- Buvo rodykl?, Petravi?iaus paliktas kelias, nusodintas berželiais; šitaip galima nueiti iki akmens, bet dabar jau visk? reikia atnaujinti. Šiais metais nepavyks, bet kit? pavasar? – taip.
- D?l ko kildavo konfliktai su vietine gyventoja B. Petravi?iene?
- Nei mes pykom?s, nei mes bu?ia-vom?s. Priežastis ta, kad takas prieiti prie akmens buvo paliktas tarp dviej? B. Petravi?ien?s žem?s sklyp?, o jie pa?m? ir visk? suar?.
[2]Po to draug? paraginti padar? tak?, nes kaip sako Petravi?iai, ?ia b?t? gerai ?kurti kaimo turizmo sodyb? ir tuomet b?t? galima prekiauti pienu, medumi ir kt. Kuomet paskutin? kart? buvome nuvažiav?, tak? radome užtvert? elektriniu piemeniu ir su sve?iais iš Vilniaus prie akmens nepri?jome. Taip elgtis neleistina ir savininkas taip negali daryti. Jeigu objektas yra priva?ioje žem?je, pri?jimas prie jo numatytas pagal ?statym?.
- Ar sutinkate, kad ši? problem? reikia spr?sti bent minimaliai?
- Galvojame spr?sti kitais metais.
Petravi?ius pateik? preliminarius pasi?lymus sutvarkyti aplink?, ?kurti kaimo turizmo sodyb?, bet jie nor?t?, kad kažkas visa tai padaryt?. Priva?ios žem?s tvarkymui
savivaldyb? l?š? skirti negali.
- Ar pažadate pagaminti rodykl?, kad žmon?s bent žinot?, ? kuri? pus? eiti?
- Rodykl?s buvo pagamintos ir pastatytos. Netgi patys Petravi?iai vien? paprast? rodykl? buvo padar?, o kad šiandien j? n?ra, tai žmon?s kalti. Buvo rodykl?s Kej?nuose, kitame piliakalnyje, bet jas tiesiog pavagia.
- Ar galime tik?tis, kad ateityje objektas bus sutvarkytas?
- Tikrai taip.
- Ar negalvojate apie tok? variant?, kad takelis iki objekto b?t? valstyb?s žem?je?
- Galimas variantas, kad takelis eit? upelio apsaugine zona. Keli metrai šalia upelio yra valstyb?s žem?. Bet tai b?t? labai ilgas kelias ir jo sutvarkymas atsieit? labai brangiai.
- Gird?jome, kad norvegai žada atvažiuoti apži?r?ti Molav?n? piliakalni?, kaip jiems parodysite Skirtinio mitologin? akmen??
- Mes jiems nerodysime, nes akmuo ? Molav?nuose numatyt? atlikti ir atlikt? darb? s?raš? ne?trauktas. Na, o jeigu jie dom?sis šiuo objektu, žem?s savininkai nušienaus tak?, nuims elektrin? piemen? ir parodysime, nes pagal ?statym?, jie privalo leisti prieiti prie objekto. Kadangi savivaldyb? nefinansuoja darb? priva?ioje valdoje, žem?s savininkai pyksta, d?l to ir ?vyko nesusišnek?jimas. O kad n?ra pri?jimo prie akmens valdiška žeme – tai žem?tvarkinink? klaida.
Kauno apskrities Raseini? rajono žem?tvarkos sk. ved?jui Jurgiui Plieskiui taip pat pateik?me klausim?.
- Kod?l ?kininkams matuojant žem?s plotus, nebuvo numatytas patogus pri?jimas prie istorinio ir lankomo objekto valstybei priklausian?ia žeme?
- M?s? tarnyba atlieka žem?s matavimo darbus ir neužsiima istoriniais objektais. T? darb? tur?jo ir turi padaryti rajono savivaldyb?je esantis skyrius, kuruojantis krašto paveldo objekt? prieži?r?. Šiuo atveju, sutvarkant pri?jim? prie mitologinio akmens, projekto autorius turi pateikti nuorod? m?s? tarnybai, o mes tada matuojame žem?s sklypus savininkams taip, kad takas prie lankytin? istorini? objekt? eit? valstybei priklausan?ia žeme.Baigdamas nor??iau paguosti m?s? skaitytoj?, kad pažadas, jog kitais metais min?ta problema bus sprendžiama, gautas. Tik truput? apmaudu, kad mes, lietuviai, ir susimatom, ir susikalbam. Tik žmoniškai susitarti geranoriškumo kartais pritr?ksta.