Kur prapuolė milijardas?
Staigūs pasikeitimai
Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 mln. litų pelno. Tai daug ar mažai?
Kas yra valstybinė įmonė ir kokioje situacijoje gali atsidurti joje dirbantys žmonės, ne per seniausiai savo kailiu patyrė Raseinių melioracijos darbuotojai. Jie kartu su valstybine įmone nusirideno visais ūkinio nuopuolio laiptais žemyn ir atsidūrė dugne – be atlyginimų, be
darbo, be ateities perspektyvų. 2010 metų pabaigoje nustekenta bendrovė buvo privatizuota ir, kaip rodo skelbiami rezultatai, atsigavo: gauna neblogų užsakymų, perkatechniką, ketina priimti naujų darbuotojų ir kuria optimistinius ateities planus. Jauni verslininkai, regis,randa resursų, kurie galėtų prikelti įmonę. O juk buvę jos vadovai dar ne taip seniai aiškino, kad situacija atrodo be išeities.
Stebint tokias Raseinių melioracijos transformacijas dingteli įvairios mintys. Gali būti, kad įmonės niokojimo periodas tiesiog buvo parengimo privatizavimui etapas.
Pastatė savus
Kaip žinoma, 2008 metais atėjus į valdžią konservatoriams, iki tol sėkmingai dirbusioje Raseinių melioracijoje buvo pakeisti visi vadovai ir tuomet reikalai pradėjo ristis žemyn. Prastėjančia ūkine situacija susirūpinę darbuotojai tvirtino, kad iš įmonės į metalo laužą
išgabenama sunkioji technika, kad naujieji vadovai rūpinasi ne „Raseinių melioracijos“ ateitimi, bet užsiima netgi ardomąja veikla.
Kai situacija jau atrodė visiškai beviltiška, įmonė buvo parduota aukcione, ir štai dabar skelbiama, kad jos ūkiniai reikalai pastebimai gerėja. Išeitų, kad Raseinių melioracija turėjo resursų. Tad galima svarstyti, kad ji būtų išsivertusi be privatizacijos, ir jos pelnas ateityje
patektų ne į privačias sąskaitas, bet į valstybės biudžetą.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, 150 mln. pelnas, kurį 2010 metais Lietuvoje uždirbo valstybės įmonės, nėra geras rezultatas. Jo nuomone, iš jų galima tikėtis bent 1 mlrd. pajamų.
Gal bus naujų milijonierių?
Tas mistinis milijardas yra labai intriguojantis. Jį būtų galima gauti, tačiau valstybinėms įmonėms jis tarsi neįdomus. Ar gali taip būti? O gal tas milijardas nukeliavo kažkur kitur? Gal vieną dieną koks nors leidinys paskelbs, kad Lietuvoje atsirado kelios dešimtys naujų milijonierių? Kodėl valstybės įmonės neuždirba to milijardo? Gal jose dirba kvailesni darbuotojai? Aišku, kad ne. Jie gal yra net gerokai gudresni, sugebantys padaryti taip, kad iki privatizavimo įmonės patiria milijoninius nuostolius, o privatizavus – jau generuoja milijoninius pelnus. Taip suktis gali tik tikri virtuozai.
Galima sakyti, kad premjero užuomina apie mistinį milijardą tam tikra prasme yra ženklas privatizavimo rykliams: vyručiai, čia dar yra labai gausių resursų!
„Visuomis“ mirė
Kyla negerų minčių, kad tie resursai labiau rūpi ne valstybinėms institucijoms, bet privačioms struktūroms. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad prieš kelis metus buvo numarinta „Visuomio“ idėja.
Tai turėjo būti pagal skandinavišką pavyzdį sukurta įstaiga, šiuolaikiniais metodais valdanti visas valstybės įmones. Skandinavijos patirtis rodo, kad sukūrus valstybines įmones valdančią šiuolaikišką įstaigą, galima pasiekti optimalių ekonominių rezultatų.
Tačiau efektyvaus valstybės įmonių valdymo šalininkų Lietuvoje pasirodė per mažai, todėl „Visuomis“ netapo kūnu. Matyt, parankiau, kai valstybės įmonių katile kunkuliuoja chaotiškas viralas, kuriame vartosi mistinis milijardo vertės mėsos gabalas.
Pernai valstybės įmonių pelnas tesudarė 0,8 procentus jų vertės. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, kur jau seniai veikia į Lietuvoje planuotą „Visuomį“ panaši valdymo struktūra, valstybinės įmonės sugeba uždirbti iki 8 ar net 10 procentų jų vertės. Lietuvoje tai jau būtų
papildomi 10 ar net daugiau milijardų. Tačiau pas mus pasitenkinama vienu milijardu, užtai mistiniu. Tačiau net tokioje apgailėtinoje situacijoje valdžios atstovai bando demonstruoti netgi tam tikrą optimizmą.
Spaudžia nepelningos paslaugos
„Galima pasidžiaugti, kad pernai valstybės įmonių rezultatai pelnų, dividendų prasme yra dvigubai geresni nei užpernai. Tačiau turime nuoširdžiai pasakyti, kad didelė dalis pagerėjimo yra sąlygota ekonomikos pagerėjimo, o ne geresnio įmonių valdymo“, – pripažino
premjeras.
Valstybės pareigūnai daro prielaidas, kad bent pusė milijardo litų nebuvo gauta todėl, kad valstybės įmonės teikia nepelningas, tačiau visuomenei naudingas paslaugas: pavyzdžiui, nuostolingai veža keleivius kai kuriais nuostolingais maršrutais.
Pripažįstama, kad kita pusė milijardo prapuola dėl neūkiškumo. Tačiau iš esmės tai tėra tik spėlionės, nes valstybė nežino, kiek lėšų valstybės įmonės išleidžia nepelningoms paslaugoms teikti, nes, pasirodo, tokios ataskaitos neteikiamos.
Kodėl nėra svarbių milijardinės vertės ataskaitų, Vyriausybės pareigūnai taip ir nepaaiškino. Privačioje įmonėje tokia buhalterijos spraga būtų vertinama kaip tikras skandalas, na, o valstybės įmonėse niekas dėl to per daug nesijaudina, nes vadovų atlyginimai –garantuoti. Be to, mistinės sumos yra parankesnės gudrių manipuliacijų meistrams, kurių dėka, kaip minėta, Lietuvoje nuolat atsiranda naujų milijonierių.
Ar kas nors keisis?
Valdžios atstovai tikina, kad ateityje nebus taikstomasi su mistinėmis išlaidomis.
„Turime aiškiai identifikuoti, kokios viešos paslaugos ir už kokią kainą yra teikiamos, kad galėtumėme apsispręsti, kurias iš jų įmonės turi teikti. Aiškiai įvardiję, kur yra pradangintas milijardas litų, galėsime pasakyti, ką daryti, kad įmonės dirbtų efektyviau, mažesnėmis
sąnaudomis ir pasiektų geresnių rezultatų nei šiemet. Tuo tikslu pradėsime naudoti instrumentą: dešimties svarbiausių įmonių nagrinėsime 3 – 7 metų strateginius planus, aiškinsimės, ar jie pakankamai ambicingi, ar imamasi efektyvių priemonių išlaidoms mažinti ir rezultatams gerinti“, – susitikime su žiniasklaidos atstovais sakė A. Kubilius.
Valdžios atstovų tvirtinimu, nėra planų privatizuoti valstybės įmonių. Tačiau įmonėms siūloma pagalvoti parduoti bent dalį turto. „Įmonėms reikėtų atsisakyti nepelningų komercinių veiklų, parduoti su jomis susijusį turtą ir pervesti gautas lėšas į biudžetą“, – teigiama Ūkio ministerijos ataskaitoje.
Valstybė skaičiuoja, kad už pernykščius metus valstybės valdomos įmonės sumokėjo 86,2 mln. litų dividendų, dvigubai daugiau nei prieš metus. Valstybinės įmonės sumokėjo beveik tiek pat turto mokesčio, kiek ir pernai – 31, 9 mln. litų.
Daugiausiai uždirbo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovės pajamos augo 25 proc. – iki 824,7 mln. litų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo beveik 52 mln. litų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu uosto pelnas siekė 18 mln. litų.
Dar nesubrendome
Tačiau ko verta tokia ataskaita, jei joje visuomenė neinformuojama, kaip panaudojami milijoniniai dividendai. Gal būtent už juos valdininkai keliauja į egzotiškose šalyse rengiamas konferencijas. O gal mokamos premijos valstybinių įstaigų vadovams?
Belieka tik spėlioti ir įtarinėti. Atrodo, jei Lietuvoje būtų buvęs įkurtas jau minėtas „Visuomis“, spėlioti netektų, nes visi procesai privalėtų būti tvarkomi skaidriai. Tačiau mes tam dar nepasirengę. Ir tai sakau ne aš, „Alio, Raseinių“ krapštotyrininkas. Tai Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio mintys.
„Pati idėja įdomi, ji gerai prigijo Skandinavijoje ir duoda gerą rezultatą. Projektas visiškai neparengtas lietuviškai aplinkai“, – dar praėjusiais metais svarstė šalies vadovė. Jai iš dalies antrino buvęs ūkio viceministras: „Konceptualiąja prasme „Visuomio“ idėja įdomi,
bet mes nesame pasirengę tokio lygio valdymo centralizavimui, vienos kontroliuojančios bendrovės kūrimui – nei politiniu, nei ekonominiu, nei norminiu, nei pasirengimo valdyti požiūriu.
„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, viceministras dar turėtų pridurti, kad esame nepasirengę dar ir dėl moralinio pobūdžio priežasčių, nes vadinamajai lietuviškai aplinkai kur kas parankiau, kai milijardai yra ne buhalteriniai, bet mistiniai, tai yra nekontroliuojami, nusėdantys ne į biudžetą, bet į privačias sąskaitas ir gimdantys naująjį Lietuvos elitą – milijonierius.
