Kur rausta žemčiūgai…

Antrą rugpjūčio sekmadienį Betygalos kaimų bendruomenė pakvietė į jau devintąją šventę „Betygala žemčiūgų žydėjime“. Nuo ankstyvo ryto bendruomenės kiemelyje, skvere vyko pasiruošimo darbai, vis labiau ryškėjo šventiniai akcentai. Svečių laukė sutvarkytos, gėlių kompozicijomis išpuoštos erdvės, įsiamžinti viliojo išmoningai apipavidalinta fotosienelė, sūpynės po ąžuolu, akis džiugino nasturtų žiedais papuošta bažnyčia. Tiek erdves šventei ruošiantys bendruomenės žmonės, tiek skvere beįsikuriantys tautodailininkai nerimastingai dairėsi į dangų – sinoptikų prognozės nedžiugino, grasino liūtimis. Ne toks gausus ir ilgas, kaip buvo prognozuota, lietus vis dėlto prapliupo, bet šventės nesugadino. Atvirkščiai, pakeitė renginio planus į gera.

Šventei bendruomenės žmonės ruošėsi ilgai, kruopščiai apgalvodami smulkiausias detales. Bet kaip dažnai būna, planai netikėtai keičiasi. Pasiruošimo renginiui darbus teko perplanuoti, nes likus savaitei iki šventės betygališkiai gavo ypatingą dovaną, įkvėpusią Betygalai gyvybės, judesio – miestelio centre esantys bendruomenės namai virto laikina meno galerija, tarptautinio tapytojų simpoziumo „Raseinių kraštas: istorija, gamta, žmonės“ dalyvių dirbtuvėmis. Dažų kvapas viliojo užsukti pasidairyti, kaip vyksta kūrybinis procesas, pabendrauti su keturių šalių menininkais, projekto vadovu Arūnu Kazlausku. Plenero dalyviai ne tik šiltai bendravo su miestelio gyventojais, bet ir dalijosi patirtimi, pakvietė į tapybos edukacijas suaugusiuosius ir vaikus. Kūrybinį procesą buvo galima stebėti ir įvairiuose Betygalos kampeliuose. Įamžinti mūsų krašto vaizdai nugulė tapytojų drobėse. Plenero pabaiga sutapo su mūsų švente. Unikali paveikslų paroda dėl gresiančio lietaus iš skvero persikėlė į bažnyčią, taip netikėtai papildydama renginio programą ir suteikdama jam naujų spalvų.

Kol Šv. Mikalojaus bažnyčioje vykusiose Mišiose susirinkusieji meldėsi už savo krašto žmones, prasisklaidė debesys. Šventės pradžią paskelbė bažnytinio choro atliekamas Betygalos himnas. Sveikinimo žodį tarė bendruomenės pirmininkė Laura Kazlauskė. Renginio vedėja Regina Musteikienė pakvietė Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovą A. Kazlauską pristatyti plenero parodą ir dalyvius. Betygališkiai negailėjo jiems plojimų, nes menininkų darbuose miestelio ir apylinkių grožis atskleistas ypač gražiai.
Toliau bažnyčioje skambėjo muzika. Klasikinės muzikos programą „Gyvenimo sonatos sąskambiai: dedikacija M. K. Čiurlioniui“ atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Andrius Apšega, pianistė Rūta Blaškytė. Aktorė Virginija Kochanskytė supažindino su kompozitoriaus gyvenimu skaitydama jo laiškų ištraukas. Žvilgsniais klajodami po paveiksluose įamžintus artimus širdžiai kampelius, nuklysdami į prisiminimus kas ašarą braukė, kas paniro į apmąstymus, kas tiesiog mėgavosi muzikos ir dailės derme. O pro bažnyčios langus atkakliai skverbėsi saulės spinduliai – lietaus kaip nebūta! Po abejingų nepalikusio koncerto pratęsėme tradiciją – skambant „Lietuva brangi“ prie Vytauto Didžiojo paminklo išlydėti vaikai su ąžuolo vainikais ir žibintais. Taip kasmet pagerbiamas Betygalos krašto istoriją kūrusių žmonių atminimas.

Antrojoje šventės dalyje miestelio skvere bendruomenės pirmininkė priėmė gausaus svečių būrio sveikinimus, padėkojo ir dovanėles įteikė šventės organizatoriams, aktyviausiems pagalbininkams. Renginį vainikavo puikaus muzikinio dueto – Lauros Remeikienės ir Rolando Janušo – koncertas.
Šventės šurmulyje užteko veiklos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Mažųjų laukė „Padaužų kiemo“ pramogos, mediniai žaidimai, batutas, taip pat ir ypatingas šventės akcentas – sūpynės su vėjyje besiplaikstančiais baltais ir oranžiniais kaspinais. Šventinis klegesys ir šypsenos persikėlė į bendruomenės namų kiemelį. Čia bendrystės pietų metu dalinomės įspūdžiais, bendravome su seniai matytais pažįstamais, mezgėsi naujos draugystės.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja bendruomenės žmonėms, seniūnijai, renginio partneriams ir visiems, prisidėjusiems prie šventinės nuotaikos kūrimo ne tik savo darbu, talentu, pagalba, bet ir idėjomis, patarimais, pastabomis, dalyvavimu – viskas pravertė, buvo reikšminga, todėl ir žemčiūgų šventė buvo šviesi, jauki ir įkvepianti. Atsisveikiname iki dešimtosios, jubiliejinės, šventės, labai tikimės, kad joje būsite ir jūs!

Regina Musteikienė