Kur slypi genialumo aknys, arba Paserben?io kaimo vaikai
Iekodami viesos, siekdami mokslo, kult?ros plotm?s du broliai Marcelijus Teodoras ir Algirdas Martinai?iai i?jo Jurbarko viekeliu, taip mintijau stov?dama prie koplytstulpio ir paminklinio akmens, tvirtai atsistojusi? (ne)inykusio Paserben?io kaimo em?je. Prisiminiau M. Martinai?io odius i eil?ra?io: Kirsiu mike med?, / Isidroiu sau t?v?, / atsupsiu kv?pavim? / koplyt?l?j ventieji / igiedos jam Izidoriaus vard? / ir taip iauginsiu j? / i mao medinio Izidoriaus. O mintis nemari, paleisk j? ir ji nuskris ten, kur ir reikia, pasieks t?, kurio reikia, ir ?sik?nys kaip paliepta. Taip ir nutiko…
Bendramin?i? b?relis dar 2020 metais ?m? sukti galvas, kaip ?aminti ir paym?ti garbing? Raseini? krato kult?ros veik?j? M. ir A. Martinai?i? gimtin?s viet? ir taip atsid?koti u j? skleidiam? vies? garse ir gars? odyje… Tokios pat mintys skland? ir tarp Prigimtin?s kult?ros instituto, Lietuvi? kult?ros ir tautosakos instituto darbuotoj?, literat?rolog?, profesor?s Viktorijos Daujotyt?s ir kit? kult?ros moni?.
Raseinikiai nusprend? reikia daryti… L?? n?ra, bet reikia… Koplytstulpio id?j? ir maket? nedelsdamas suk?r? tautodailininkas Ri?ardas Ramanauskas, ?uol? koplytstulpiui padovanojo (ties? pasakius, ?uolas lauk?, kas jame ?sik?nys) ?kininkai Danguol? ir Rimantas Galbuogiai.
Kurdamas koplytstulp? R. Ramanauskas iekojo ?kv?pimo Martinai?i? eimos istorijoje. Koplytstulpio nioje vaizduojamas v. Izidorius (aliuzija ? broli? t?v? Izidori?), jis pagal tradicij? vaizduojamas kaimie?io r?bais kaip s?j?jas, o greta jo eina arba dviem jau?iais u j? aria angelas. ? siuet? matome krydirbio ikaltame bareljefe emiau v. Izidoriaus skulpt?ros. Viename koplytstulpio one ikaltas muzikos raktas, kitame knyga. ie simboliai primena apie ?ia gimusi? broli? profesij?. Koplytstulpio viruje matome varp?, o virutin? dalis papuota Lietuvos kalvi? kalvio Ri?ardo Grekavi?iaus sukurta metaline saule. v. Izidoriaus siuet? ivystume ant Marijos ir Izidoriaus Martinai?i? antkapinio paminklo, esan?io Kalnuj? kapin?se. Prie koplytstulpio Paserbentyje pastatytas lauko riedulys, ant jo pritvirtinta buvusios sodybos schema. J? savo ranka nupie? A. Martinaitis, o ant akmens perk?l? Edmundas Kupys.
Dal? l?? sumanymui ?gyvendinti skyr? Raseini? rajono savivaldyb?. Bet jei neb?t? darb?i? rank?, geros eimininkikos ir dosnios irdies, ar turim? l?? b?t? pakak? reikalui ispr?sti? Grei?iausiai ne. Taigi Kalnuj? em?s ?kio bendrov? (vadovas Edmundas P??ia ir savininkas Rimantas ?ei?ius dovanojo akmen?, j? v?liau sava galinga technika atgabeno ? viet?). Paliugusioje pavasario em?je jie pad?jo pakilti ir koplytstulpiui, t. y. atsistoti ? viet? ir velgti r?pintoj?liui nuo Martinai?i? gimt?j? nam? pus?s link ten, kur Kalnujai, bany?ia, kur verda dabar gyvenimas. T? gyvenim? jau?ia kartu prie ?aminimo vietos visas dienas praleid? kalnujikiai dirbdami sur?m? pe?ius, vadovaujami seni?n?s Reginos ?epurnovien?s. Jos r?pes?iu buvo sukviesti talkon vyrai Nerijus Lukminas, Mindaugas Voslys, Vidas ukauskas, Marius Bruas, Albinas Steponkus, Alfonsas Gilvickas ir Aidanas Grimas jie nepab?go nepalanki? or?, per lapdrib? ir dargan? tri?s? prie ios vietos sutvarkymo, ?aminimo. UAB Raseini? komunalin?s paslaugos (direktorius Sigitas Kleimantas) suteik? kokybikas paslaugas ir pad?jo i Raseini? atgabenti ? Paserbent? gra?j? koplytstulp?. A?i? jiems u toki? dovan?. Kad rajono gyventojai gal?t? prieiti, pasigro?ti Paserbentyje ikilusiu koplytstulpiu, buvo b?tina per melioracijos griov? nutiesti lieptel?. Bibliotekos darbuotojai Vytenis, Osvaldas ir Vitalijus, gav? mediagos i Nerijaus Sutkevi?iaus reikaling? kiek? medienos ir lieptelio pagrindui b?tinus stulpus, ?m?si statybini? darb? ir kuo puikiausiai juos atliko.
A?i? visiems, kurie prisid?jo id?jomis, darbais ir palaikymu. A?i? Arnui Zmitrai, Dainai Sutkevi?ienei u j? iniciatyvum? ir atkaklum?. Pagaliau tai, apie k? eil?mis kalb?jo poetas, jau ?k?nyta!
is svarbus Martinai?i? gimtin?s ?aminimo momentas koplytstulpio ir paminklinio akmens atidengimas ir paventinimas (ventino Raseini? v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bany?ios vikaras, kun. Marius Boreia) ?vyko balandio 1-?j?, minint poeto, kratie?io, Raseini? garb?s pilie?io M. Martinai?io 85-?sias gimimo metines.
1936 m. balandio 1-?j? gim?s ir 2013 m. balandio 5-?j? netik?tai i?j?s anapilin, savo k?ryba M. Martinaitis visada yra su mumis. Jo Kukutis keliauja po pasaul?. Poetas sako: Mano eil?ra?iai buvo priemon? verbuoti patik?tinius, / j? ?gijau Stokholme, Osle, Maskvoj, Paryiuj, Taline / (Kukutis yra tarptautinio tinklo ifras)… / Teismui gal??iau pateikti tikslias pavardes, adresus, / kaip ir kada uverbuota eil?ra?iais.
O ar j?s, brang?s skaitytojai, atradote poet?, eseist? M. Martinait?? Taip, taip, kreipiuosi ? jus! Aktor? Dalia Jankauskait?, kurdama program? Prisiminimai apie ateit?, tarstel?jo, kad v?l naujai pamat? Marcelijaus k?ryb?. A taip pat. Kiekvien? od?, sakin? reikia igyventi, perm?styti, pabandyti suprasti, k? jaut? poetas, k? nor?jo pasakyti, perduoti mums i an? dien?, kas vyksta iandienos visuomen?je. O ar reg?jote, Kaip katinai uodega peles gaudo?, ar skait?te su savo vaikais knygutes Drakonas ir up?, Seno smuikininko dainel?s? Ne? Tada paskaitykite.
Ir galiausiai pats poetas prisipa?sta: Pagaliau prad?jau suprasti, kad ten, tuose eil?ra?iuose, yra ir mano, kaimo vaiko, balsas, kur? kartais girdiu raydamas. Neretai atrodo, kad vis vediojuosi save t? savo paties vaik?, kad esame dviese: a dabartinis ir jis i vaikyst?s.
(M. Martina?io poezija ir t?veliams, ir vaikams Bernardinai.lt).
tai ?ia atrandu galutin? atsakym? sau Paserben?io kaimo vaikai Marcelijus ir Algirdas savo gimin?s aknimis suaug? su gamta, nematomais saitais susaistyti su T?vyne, ugr?dinti Paserben?io v?j? ir audr?, genial?s ir esantys vakar ir visados
Nuo iol kiekvienas, usuk?s ? Raseini? em? ir besidomintis ikiliais m?s? krato mon?mis, gal?s usukti ? Paserbent? ir lengvai surasti viet?, kurioje gim? ir augo du galingi m?s? krato ?uolai M. T. ir A. Martinai?iai.
Danguol? Kasparavi?ien?,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios
bibliotekos direktoriaus pavaduotoja
