Kvapnioji bandelių banga
Maža, bet patraukli
Žmonės, kaip žinome, labai skirtingi: vieni mėgsta nakvoti penkių žvaigždučių viešbučiuose, kiti palapinėse, iš kurių danguje daug didesnį kiekį žvaigždučių galima pamatyti. Tačiau yra dalykų, kuriuos mėgsta visi – ir nerūpestingi bastūnai, ir prabangą vertinantys pramogautojai.
Štai, pavyzdžiui, bandelė: minkšta, puri, kvepianti šiltu pienu ir vanile. Tokiai retas teatsispiria. Verslininkai šią gana paprastą tiesą suprato visiškai neseniai: būtent pastaruoju metu į didžiuosius Lietuvos miestus plūstelėjo kepyklėlių banga. Jos aplinkui skleidžia malonų kvapą ir patiekia kalnus bandelių: su uogiene, su mėsa, su grybais, su kopūstais, su karamele, su šokoladu, su bananais, su aguonomis, su obuoliais. Mielinės, sviestinės, pieninės, grietinėlės, avižinės ir net bulvinės bandelės į kepyklėles privilioja nenutrūkstamą srautą lankytojų.
Bandeles kerta ir mokiniai, ir mokytojai, ir valdininkai, ir darbininkai, ir bankininkai, ir policininkai. Juolab, kad tai tikrai nebrangus užkandis. Naujosiose kepyklėlėse jų
kaina svyruoja nuo lito iki dviejų. Pigu, skanu, sotu, tiesa, gal ir nelabai sveika, tačiau valgant su saiku – tikrai nepakenks.
Sukelia nostalgiją
Mitybos specialistai prognozuoja, kad neilgai trukus galbūt dieną pradėsime namuose kepta šviežia bandele.
Ką tik iš krosnies ištraukta, gardžiai kvepianti bandelė tarsi sugrąžina vaikystės akimirkas, užburia nostalgiškais prisiminimais apie nepakartojamus mamos ar močiutės kepinius. Pasak mitybos specialistų, namų ar vaikystės prisiminimai – tik viena iš mažųjų kepyklėlių gausėjimo priežasčių. Vakaruose labai paplitusi tradicija valgyti
tik šviežiai keptą duoną ar pusryčių bandeles Lietuvoje jaukinama daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau dabar– bent jau Vilniuje ir Kaune – mažai belikę kvartalų, kur uoslės nesvaigina mažos kepyklėlės kvapai. „Kiekvienas žmogus nori žmogiškos šilumos, smagu pirkti mėsytę iš ūkininko, smagu pirkti daržovę, užaugintą paties žmogaus, o ne iš pardavėjo, tai turbūt smagu ir bandelę ar pyragą nusipirkti iš kepėjo“, – teigia bandelių kepėjai.
Šeimos verslas
Statistika rodo – iš daugiau kaip dviejų šimtų Lietuvoje esančių duonos ir pyrago kepimo įmonių beveik šimtas – mažos kepyklėlės. Vien Vilniuje leidimus įsikurti šiemet gavo 14 naujų kepyklėlių, o imasi šio verslo dažniausiai šeimos.
„Vyras anksčiau dirbo kepyklose, paragavęs to verslo, matęs kaip ten viskas vyksta. Nesenai kolegė atsidarė kitame rajone kepyklėlę, dalyvavome atidaryme, matėme, kaip viskas vyksta“, – pasakojo bendrovės „Skanumėlis“ direktorė Virginija Dunčienė.
Leidimus išduodantys specialistai pastebi, kad bandelių kepėjai dažniausiai kuriasi prie mokyklų, institutų, verslo centrų. Mat vis labiau populiarėjančios bandelės perkamos ne tik pusryčiams, užkandžiui, bet dažnai pakeičia ir visus pietus.
„Tokios kepyklėlės klesti, kadangi jų gaminių įvairovė yra plati, ir kepyklėlės naudoja daugiausia tokias žaliavas – kvietinius ir ruginius miltus, natūralų raugą arba mieles, cukrų, vietoje ruošia įvairius įdarus“, – pabrėžė Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. specialistė Vida Jarošienė.
Vilioja įvairove
Mitybos specialistai pastebi, kad neretai kepyklos savo darbą lengvina naudodamos jau paruoštus mišinius. Tačiau saugančios gerą vardą stengiasi apsieiti be jų ir vis įvairinti asortimentą.
Rinkodaros specialistų teigimu, vartotojui tokios kepyklėlės padeda paįvairinti asortimentą, be to, maži kepiniai yra ekonomiškesni, pasižymi geresne kokybe.
Neatmetama, kad kintant mitybos įpročiams ateityje galbūt pusryčiams kiekvienas savo namuose iš pusgaminio kepsimės šviežias bandeles. Tačiau pirma prie šviežių,
kepėjo rankų šiluma pagardintų bandelių turėtų priprasti ir mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojai, nes kol kas jomis daugiausia gardžiuojamasi didmiesčiuose.
Įdomu, kada gardžiai kvepiančių kepyklėlių banga atsiris iki Raseinių?
