[1]Rugs?jo 30 d. 18 val. Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešojoje bibliotekoje vyks raseiniškio Albino Stakausko knygos „Žuvies dienoraš?iai“ pristatymas. Renginyje gros Raseini? bardai, autoriaus eiles skaitys Kult?ros centro m?g?j? teatro „Braižas“ aktoriai. Bus galima ?sigyti knyg? su autoriaus autografu. Renginys nemokamas, b?tina išankstin? registracija.
Knyga „Žuvies dienoraš?iai“ – vis? gyvenim? autoriaus rašyti eil?raš?iai, pristatyti kaip dienoraštis. Knygos viršelis ir turinys papildytas autoriaus iliustracijomis. Eil?se nevengiama ironijos ir autoironijos, atsispindi egzistencijos, meil?s, socialin?s b?ties ir komplikuoto žmogaus sielos b?sena.
A. Stakauskas gim? 1967 m. kovo 13 d. Nemakš?i? seni?nijos Yli? kaime. Mok?si Vidukl?s vidurin?je mokykloje (dabar Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazija). 1994 m. Klaip?dos universitete baig? kult?ros darbo organizavimo specialyb?. Dirbo savaitraš?io „Alio, Raseiniai“ redakcijoje. Šiuo metu dirba Raseini? rajono savivaldyb?s administracijoje. Rašo eil?raš?ius, noveles, publicistik?. Knygos autorius suk?r? apie pusšimt? dain?, kurias atliko populiarios muzikos grup?s „Prologas“, „16 Hz“, „JAM“, Hobby“, „Dar2“. 2015 m. kartu su fotomenininku Jonu Danausku išleido fotografij? ir miniati?r? mini album? „Raseiniai“. Antrasis albumo leidimas – 2016 m.
A. Stakauskas – Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos himno autorius. Respublikin?s kult?ros darbuotoj? literat?rin?s švent?s laureatas (1994 m., Mažeikiai). Respublikin?s dainuojamosios poezijos švent?s „Šaltinis“ organizatorius (1995–2009 m.).
Laikraš?io „Šiauli? kraštas“ apdovanotas už originali? poezij? (1994 m.). K?ryba spausdinta knygose „Atminties žiedai“, „Respublikini? literat?rin?s k?rybos šven?i? laureatai“, „K?ryba 2006“, „K?ryba 2007“, „Min?i? blyksniai“, „Trisdešimt Dubysos pavasari?“, respublikin?je ir rajonin?je spaudoje.
Knygos leidyb? r?m? Raseini? rajono savivaldyb?, UAB „Danspin“, UAB „Naftrus“. Informacinis r?m?jas – savaitraštis „Alio, Raseiniai“.
„Alio Raseini?“ informacija
A. Stakausko knygos „Žuvies dienoraš?iai“ recenzija
Albino Stakausko poezijos knyg? „Žuvies dienoraš?iai“ galima priskirti prie „prarastosios kartos“ poet? leidini?, bet ne blog?ja prasme. Vis? gyvenim? autoriaus rašyti eil?raš?iai, neskelbti atskira knyga, džiugina ir turiniu, ir formomis. Labai vykusiai eil?raš?ius papildo paties autoriaus atliktos grafikos iliustracijos. Knygoje vienas svarbiausi? klausim? – egzistencija, kitaip tariant, žmogaus dvasinio pasaulio santykis su b?timi. Kita vertus, autorius d?mes? skiria ne tik egzistenciniams klausimams – jis apm?sto subjekto, kaip poeto, tapatyb?, nors poezija n?ra vienintel? r?pima sritis: kalbantysis yra ne tik poetas, bet ir dailininkas, valkata, girtuoklis. Beje, autorius s?moningai vartoja žod? „latras“, o ne „girtuoklis“ (eil?raštis „Latro daina“), kadangi pirmasis yra žymiai skambesnis, nors ir nevartotinas.
Skaitant knyg? žavi paslapties nevengian?io eil?raš?i? pasakotojo atvirumas, kai subtiliai išreikšt? kan?i?, netgi nuoskaudas, nusivylimus ar nesaugumo jausm? kei?ia ironiškos ?žvalgos, jautriai fiksuojami potyriai ir vaizdai, autoriaus žodžiais, „jie pritar? klasikos apsupti / netelpantys r?muose dailininkai / paskui ?pareigojau siel? paaukot draugus“ (eil?raštis „Valdininko v?mimas“). A. Stakauskui pasaulis n?ra grožyb? – jis tiesiog yra toks, koks yra. Tod?l nepakeliamos realyb?s ir rutinos fone autorius neretai kasdienyb?s reiškinius ir aktualijas sujungia su fantazijos plotme. Asociatyv?s ryšiai, b?dingi ne vienam šio rinkinio tekstui, primena, kad poezija gali b?ti vienintel? galimyb? perteikti savo pasaul?ži?r? ir pasaul?jaut? pa?iam rašan?iajam geriausiai suvokiamu b?du arba nesuvokiamu: „verpetuose / sapn? / ilgai nežinojau / kod?l / žmogus / savo / daiktus / slepia / šiukšliad?ž?je / ta?iau / dar reg?jau / motinos / rožan?i? / rudens / vakare“ (eil?raštis „Žmogaus m?sl?“).
Knyg? „Žuvies dienoraš?iai“ sudaro trys pagrindin?s dalys: pirmoji atspindi klasikin? tradicin? eil?dar?, antroji dalis –
postmodernistiniai eil?raš?iai, verlibras, tre?ioji skirta impresijoms, epitafijoms, autoriaus nuojautoms ir t?sia antrosios knygos dalies eil?raš?i? tematik?. Eil?se atsispindi egzistencijos, meil?s, socialin?s b?ties ir komplikuoto žmogaus sielos b?sena, nevengiama ironijos ir autoironijos.
A. Stakausko knyga „Žuvies dienoraš?iai“ – atvira, nenusaldinta, kartais kiek ?ž?loka, dramatizuojanti, aktuali, ironizuojanti, turinti stipr? literat?rin? ir energetin? užtais?. Ji gali deramai papildyti geriausi? Raseini? krašto literat?rin?s k?rybos atstov? leidini? fond?.
Viktoras Gulbinas,
Lietuvos rašytoj? s?jungos narys
2021 m. rugpj??io 9 d.
Neverti žodžiai
Paryžietiškos naktys šnar?s,
Lodys šunis girti karaimai,
Meil? keli? surasti nor?s –
Nepad?s jai poetai kaimynai.
Gros romans? bardai akli –
Gitara pakeista pistoletu.
Neskaitykit, raganiai žili,
Nevert? šit? žodži? n? lito.
Jeigu meil? iš?jo kitur,
Ten laimingai sušoks menuet?.
Aš stov?siu, r?kysiu kažkur –
Gal pasauly, o gal tualete.
Nevarykit ? kamp? kvaili? –
Protingiau jie dainuoja ir mato.
Apsimet?s šventu drugeliu
Aš prišiukšlinau dar vien? lap?.
2005 m. spalio 21 d.
**********
Lapkri?io dienos
Per rudens vestuves su vienatve
Aš bu?iuosiuos be v?jo letargo,
Kai taksistas neišrenka gatv?s,
Mes pareisim be didelio vargo.
Ech, tos dienos, nusineš? prot?,
O riešku?i? naktis nepakyla.
Atiduoki man savo kuprot?,
Moneta apsimetusi? tyl?.
Atiduoki natas, kurios lijo
? praeivi? – netik?li? veidus.
Mano purvinas miestas sugriuvo,
Aš tirpstu tarsi sniegas palaidas.
2007 m. sausio 30 d.
************
Dar pab?k, kol vakaras be v?jo,
Kol negr?žtantys
pasirenka takus.
Tiek nedaug, atrodo,
laiko tepra?jo,
Tiek nedaug, net širdžiai
nejauku.
Kas belieka, tik balsai be aido,
Tik ištroškusio alsavimas kely.
Krinta prieblanda ant tavo veido.
Tu žinai, kad nebegr?ši ir tyli.
Ta naktis – kur miest? užrakina,
Ta beprotiška viltis anapus
sutem?…
Kas supras? Žaros tams?jantis
plakimas
Neišblaško nuo min?i? li?dn?.
1994 m. kovo 15 d.
**********
Romansas
gird?jau romans? vakar? g?d?
ir blausioje elektrin?j šviesoj
mano siela verk?
aš rijau m?lynas ašaras
ir g?riau vyn?
ir g?riau meil?
dabar
aš klausausi romanso
ir girdžiu skambant
paskutin? jo gaid?
1991 m. sausio 30 d.