Laba diena, seniūne!

- Gerbiamas Rolandai Klusai, neseniai tapote Raseinių kaimiškosios seniūnijos seniūnu. Rajono žmonės labai norėtų sužinoti, kaip jums sekasi naujose pareigose ir kaip atrodo kaimiškoji seniūnija jūsų akimis. Ar galėtumėte „Alio, Raseiniams“ atsakyti į keletą klausimų?                    .
- Žinoma, tik laiko neturiu daug
– už pusvalandžio skubu į mokymus, paskui važiuoju į kaimo bendruomenės šventę…                     .
- Kada pradėjote dirbti naujose pareigose, ką veikėte anksčiau? Kokius mokslus esate baigęs?                       .
.
Raseinių kaimiškosios seniūnijos seniūnu dirbu jau trečias mėnuo, pradėjau liepos 8 dieną pagal administracijos direktoriaus įsakymą. Prieš tai trejus metus dirbau Raseinių rajono savivaldybės administracijoje Bendrųjų reikalų skyriaus  vedėju ir specialistu. Krūvis buvo tikrai didelis – reikėjo rūpintis ir savivaldybės administracijos, ir visų seniūnijų reikalais. Dabar veiklos sritis siauresnė, tačiau teritorija tikrai nemaža. Esu baigęs Žemės ūkio universitetą, agronomijos specialybę.
- Kokie kaimai ir gyvenvietės priklauso Raseinių kaimiškajai seniūnijai?            .
- Seniūnijai priklauso daug kaimų ir gyvenviečių: Alėjai, Laužai, Lenkeliai, Norgėlai, Šarkiai, Andrušaičiai, Gabšiai, Lakštingalos poilsiavietė, Dubysos piliakalnis ir kolektyviniai sodai, iš viso yra apie 3500 gyventojų. Labai džiugu, kad
seniūnijos teritorijoje yra stambių įmonių: „Norvelita“, „Danspinas“, „Bilderis“, kaimo turizmo sodyba  „Karpynė“, D. Lukšienės konditerijos įmonė – kai reikia paremti kokią šventę, yra į ką kreiptis, verslininkai niekada neatsisako padėti.   – Kokios didžiausios kaimiškosios seniūnijos problemos?       .
- Visų pirma – prasta kelių būklė. Labai daug yra neasfaltuotų kelių. Kiekvienam sodiečiui labai svarbu, kad vasarą žvyrkeliai būtų greideriuojami, užlyginamos duobės, kad žiemą keliai būtų nuvalyti, pabarstyti. Dirbu dar tik kelis mėnesius, tačiau skiriu didelį dėmesį, kad kaimo keliai būtų prižiūrimi. Lėšų trūksta, tačiau labai norint ir su turimomis galima šį tą padaryti. Kita bėda – gatvių apšvietimas. Prasideda tamsusis metų laikas, tai ne tik miesto, bet ir kaimo problema.  Jau šią savaitę bent po kelias valandas vakarais įjungsime gatvių apšvietimą. Dabar  vėliau pradeda švisti, taigi žibintai švies ir rytą, kad vaikai galėtų saugiai eiti į mokyklą. Tamsiuoju paros metu bent jau minimaliai gatvės tikrai bus apšviestos.              .
- Ar seniūnijos žmonės prašo jūsų pagalbos? Dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi?          .
- Jei gaunu skundą ar žmogus prašo pagalbos, iš karto važiuoju žiūrėti, kuo galima padėti. Tenka spręsti kaimynų nesutarimus, ginčus dėl per didelių, arti kaimyno sklypo pasodintų augalų, palaidų šunų. Atrodo, smulkmenos, tačiau
žmonėms tai kelia nepatogumų, ir jie kreipiasi.  Dažniausiai užtenka tik nuvažiuoti, nereikia nei baudų, nei sankcijų. Paprasčiausiai pasišnekame su žmonėmis ir randame sprendimą, kol kas pavyksta viską sutvarkyti taikiai.              .
- Kurioje seniūnijos gyvenvietėje prasčiausia padėtis ir kur  – geriausia?              .
- Išskirti kurią nors gyvenvietę lyg ir neišeina. Labai prastai niekur nėra, reikia siekti, kad visi kaimai būtų gerai sutvarkyti. Dauguma gatvių gyvenvietėse yra asfaltuotos. Gal šiek tiek šiuo atžvilgiu Andrušaičiai nuskriausti, tačiau pagrindinė gatvė asfaltuota, o iš viso kaime tėra tik dvi gatvės. Kelios Šarkių gatvės nėra asfaltuotos. Norgėlų kaime šiemet sutvarkėme visas gatves – visas lėšas, skirtas duobių tvarkymui, panaudojome Norgėlų gyvenvietei.           .
- Kuriose gyvenvietėse žmonės gražiausiai tvarkosi, yra daugiausia gražių sodybų?        .
- Vyko rajoninis konkursas „Gražinkime savo aplinką“, lankėmės visose seniūnijose ir apžiūrėjome labai daug sodybų. Prizinių vietų skaičius yra ribotas, tačiau dabar mes teikiame padėkas už kūrybingumą ir išradingumą tiems, kurie
nepelnė jokių apdovanojimų. Norime paskatinti gražiai savo aplinką tvarkančius žmones – mes juos aplankėme ir apžiūrėjome sodybą, vadinasi, jie verti padėkos. Šiaip gyvenvietės ir kaimai labai gražėja, tvarkyti aplinką padeda iš
darbo biržos atsiųsti žmonės. Esame pateikę prašymą, spalį darbo birža ir vėl turėtų atsiųsti 12 žmonių, kurie mėnesį ar du tvarkys ir gražins aplinką seniūnijos kaimuose: padės sutvarkyti bendruomenių teritorijas, jei reikės, pagelbės vienišiems pagyvenusiems žmonėms.
- Ar bendradarbiaujate su kaimų bendruomenėmis, dalyvaujate kaimo šventėse?         .
- Žinoma, be jokios abejonės. Jau teko dalyvauti kaimo šventėse Alėjuose, Ramonuose, Lenkeliuose. Bendruomenės stengiasi, kuria meno kolektyvus. Žmonės turi ką parodyti ir patys nori ką nors pamatyti, sužinoti – vyksta į gretimų bendruomenių šventes, keičiasi informacija. Kaimiškoji seniūnija su kaimų bendruomenėmis dalyvavo Rudens šventėje. Tai pirmoji šventė, kuriai reikėjo rimtai pasiruošti, šiek tiek nerimavau, tačiau kaip pirmas blynas, manau, visai neblogai išėjo. Šventei ruošėmės kartu su kaimų bendruomenių aktyvistais: kas kompozicijas kūrė, kas kokią
daržovę atvežė, kas sūrį suspaudė. Žmonės tikrai kūrybingi, išradingi, iniciatyvūs. Gavome apdovanojimą už gražiausią apipavidalinimą.
- Pavardinkite, kokius darbus jau nuveikėte ir ką planuojate atlikti artimiausioje ateityje?
- Praėjusią savaitę užbaigėme tvarkyti kelią Stonai – Gabšiai, žvyravome Andrušaičių gyvenvietės kelius –užlyginome visas išmuštas duobes, praktiškai paruošėme žiemai. Sutvarkėme kelią Bedančiai – Ginčaičiai. Netrukus bus pradėtas remontuoti „Lakštingalos“ poilsiavietės kelias. Ramonų gyvenvietėje nebuvo gatvių pavadinimų ir numerių – šitą darbą jau irgi padarėme. Dabar užsakėme lenteles su gatvių pavadinimais Laužams, Šarkiams, Andrušaičiams ir Ginčaičiams, spalio mėnesį šiose gyvenvietėse irgi turėtų atsirasti gatvių pavadinimai. Dabar vyksta pasiruošimas žiemai – kiek įmanoma, tvarkome kelius, kad lengviau juos būtų prižiūrėti pavasarį. Dar vienas dalykas – gal mums ir nepriklausytų, tačiau galvojame pasirūpinti mokinių pavėžėjimu. Yra šeimų, kurios paprasčiausiai nesikreipia pagalbos, o maži vaikai pėsčiomis eina į mokyklą. Pamaniau, gal juos tikrai būtų galima pavėžėti. Mėginsime pagelbėti. Vienas iš mano tolimesnių tikslų – kartu su seniūnijos kaimo bendruomenėmis siekti pagerinti gyvenviečių infrastruktūrą. Reikalingi ne tik kaimo bendruomenių namai, reikia ruošti ir įgyvendinti stambius projektus – tiesti gatves, šaligatvius, įrengti ap-švietimą, žaidimų aikšteles, valymo įrengimus. Toks projektas dabar įgyvendinamas Pagojukų gyvenvietėje. Dar vienas iš stambesnių projektų – Norgėlų bendruomenės namų statyba. Bet aš manau, kad bendruomenėms vien pastatų neužtenka, reikėtų iš esmės sutvarkyti visą infrastruktūrą.        .
- Daugelyje seniūnijos gyvenviečių nėra nuotekų valymo sistemų. Gal jau vyksta tokie darbai šia linkme?          .
- Taip, tai didelė problema. Prie nuotekų valymo sistemos yra prijungti tik Gabšiai, o Norgėluose, Gruzdiškėje yra valymo įrengimai, tačiau jie neveikia. Turi būti paruošti projektai, tačiau kol kas stovime vietoje, neteko girdėti, kad
būtų suplanuotos bent jau konkrečios darbų datos.            .
- Ar rajono valdžia pakankamai dėmesio ir lėšų skiria kaimiškajai seniūnijai?            .
- Kiekvienai seniūnijai yra skirti pinigai ir mes juos naudojame savo nuožiūra. Niekas tiksliai nenurodo, kur juos panaudoti. Yra sudarytas biudžetas, tarkime, duobių greideriavimui, užtaisymui, žvyravimui. Turime lėšų ir patys nusprendžiame, kur jas tikslingai panaudoti. Visi norime, kad aplinka būtų graži ir tvarkinga, tačiau trūksta lėšų.                .
- Ar dalyvaujate rajono politiniame gyvenime? Tapote Raseinių karšto ateities sąjūdžio RASAI nariu. Kodėl?           .
- Esu partijos Tvarka ir teisingumas narys, bet iš tikrųjų atėjau čia dirbti, o ne politikuoti. Tačiau sąjūdžio RASAI idėjos ir siekiai man pasirodė priimtini. Jei galima bendromis jėgomis nuveikti daug gerų darbų, sutampa idėjos, tai kodėl gi ne? Stengsimės drauge dirbti rajono labui. Mano manymu, nesvarbu, kokiam judėjimui ar partijai priklausai, žmonės pamatys ir įvertins tavo darbo rezultatus. Mes dirbame žmonėms, stengiamės turimus resursus ir lėšas panaudoti jų gerovei.
- Kokios sąjūdžio RASAI idėjos jus labiausiai sužavėjo?         .
- Biurokratizmo mažinimas, visų sprendimų trumpinimas – juk negali mėnesių mėnesiais būti vilkinamas sprendimo įgyvendinimas. Jeigu žmogus susiduria su problema, ją reikia išspręsti šiandien arba rytoj, nes poryt jau gali būti per
vėlu. Turi sutrumpėti kelias nuo sprendimo priėmimo iki jo įgyvendinimo.                  .
- Sėkmės Jums darbe ir ačiū už pokalbį.               .

Kalbino Kristina Bendžiūtė