Laikas paklausti Dievo, kokios dovanos Jis nor?t?

� Nuo sen? laik? gydytojas, mokytojas ir kunigas buvo visuomen?s �viesuliai. Nat?ralu: gydytojas serg?jo gyvyb?s lop�?, mokytojas ne�? �ini? �vies?, kunigas buvo didysis doros ir tik?jimo mokytojas, dvasin?s �viesos skleid?jas, lyd?j?s �mog? nuo lop�io iki karsto.�����

�iais laikais visais b?dais bandoma sumenkinti �i? pa�aukt? profesij? reik�m?. Mokytojas dabar tik paslaug? teik?jas, po pamok? teikiantis paslaugas u� pinigus, t.y. i� Mokytojo patap?s prekeiviu.� Gydytojas u� balt? vokel? ? ki�en? parduoda �daugiau sveikatos� � taip pat
prekiauja sveikata. Galime tuo ir nesisteb?ti, priimti kaip norm?, bet kod?l d�iaugiam?s pasiaukojan?iu gydytojo darbu ar nesavanaudi�ku mokytojo poelgiu? Gal tod?l, kad suvokiame, jog �iuo atveju jie elgiasi pagal savo pa�aukim?.���

Savo tikr?j? pa�aukim? atrad?s kunigas � dovana parapijai. ? j? krypsta vis? bendruomen?s nari? akys. �iluvos klebon? Erast? Murausk? galima pasteb?ti ir kataliki�koje vasaros stovykloje, apsupt? vaik?, ir degalin?je, mokant? vaik? nam? berniukus ?pilti degal? ? ma�in?, ir� grojant? gitara� k?rybos vakare. Erastas Murauskas kunigyst?s keli? pasirinko jau sulauk?s 33 met?, vadinamojo Kristaus am�iaus.����

�? kart? gerbiam? klebon? kalbiname apie pa�aukim?, gyvenimo peripetijas ir art?jan?ias �ventes.����

- Dvasininko darbo negali pavadinti profesija, tai grei?iau pasirinkimas ir gyvenimo kelias. Kas paskatino pasirinkti �? keli??���

- Kunigyst? yra pa�aukimas. Tikrai ne pats susigalvojau. Kankino nerimas, kol nepasakiau �teesie�, o tada at?jo ramyb?. Turb?t ir sutuoktinis sunkiai atsakyt?, kod?l staiga nebemat? kit?, o tik �it? �mog?. Stipriausiai tik?jim? liudijo mano senelis, kurio paprastumas, sveikas pasitik?jimas ir dalyki�kumas su Dievu mane stebino. Naujajame Testamente radau atsakymus ? mane kankinusius klausimus, o A. Maceina u�pild? spragas.�����

- Viename interviu pasakojote, kad Italija ir pa�intis su popie�iumi buvo lemtingi j?s? gyvenime. Kuo �itas susitikimas buvo ypatingas?��

-� Su dai�n? ir �o�ki? an�sam�bliu �Ra�sa� va��ia�vo�me ? Ita�li�j?, ten� su�si�ti�kome su po�pie��iu�mi. Tas susitikimas buvo ka�kuo ypatingas. Kuo, net negaliu atsakyti. �is �mogus sugeb?jo spinduliuoti net per atstum?. Jis buvo paprastas. Tas jo paprastumas �mones ir priblok�davo. Nesi�nek?jau su popie�iumi. Pats buvimas nu�viet? ir prad?jau krik�?ionyb?je ie�koti atsakym?. �inoma, ir radau.��

- Esate Kauno kunig? seminarijos parengiamojo kurso �iluvoje dvasios t?vas. Ar gali 18 met? jaunuolis susivokti, kad jis teisingame kelyje? Ar sunku atskirti jaunuolius, turin?ius tikr?j? pa�aukim??������

- A� tokio tikslo neturiu. Seminaristams duodu tai, k? pats patyriau geriausio per seminarijos ir kunigyst?s metus, pasakoju, kas yra krik�?ionyb? ir kunigo gyvenimas, apie d�iaugsmus ir r?pes?ius, pliusus ir minusus. Paskui sakau � apsispr?skite. Kai kurie ateina jau subrend?, baig? universitetus, kai kurie – a�tuoniolikos met?, kaip ? 13 klas?. (Vienas seminaristas yra pasak?s: vyrukams, baigusiems vidurin? mokykl?, verkiant reikia eiti arba ? kariuomen? tarnauti, arba ? seminarij?. Ir ?ia, ir ?ia yra regula, tik kariuomen?je svarbu� fizinis paruo�imas, o seminarijoje � dvasinis. Tikram vyri�kumui reikia abiej?). Kol jaunuolis mokosi seminarijoje, nieko nematai. Kartais tas, kuris, atrodo, baigia seminarij? visai negudrus, greitai su �mon?mis suranda bendr? kalb?, yra paprastas, ir jam sekasi. Kai
Kristus kviet? apa�talus, kviet? tikrai ne tuos, kurie gerai i�man? teologij?. Ir atvirk�?iai,� tie, kurie yra labai �vies?s ir protingi, bet neturi paprastumo, ima ir nuslysta gyvenimo kely.���

- Esate bendruomen?s �Tik?jimas ir �viesa� kapelionas. Gal galite papasakoti apie veikl? �ioje bendruomen?je?����

- �Tik?jimas ir �viesa� yra bendruomen?, vienijanti intelekto negali? turin?ius vaikus, j? t?vus bei vadinamuosius draugus. Draugais gali b?ti studentai, moksleiviai ar dirbantys �mon?s, t.y. tie, kurie ?sijungia ? �i? bendruomen? pagal Kristaus posak?: �K? padar?te vienam i� ma�iausi? mano broli?, man padar?te.� �ituose vaikuose pamatai Dievo akis. Gal jie n?ra labai protingi, nemoka spr?sti diferencialini? lyg?i?, gal ir valand? kai kurie nepa�?sta, bet jiems myl?ti, priimti kit? �mog? tok?, koks jis yra,� labai paprasta. ? �mog? jie �i?ri kaip ? potencial? draug?, o ne kaip ? prie�?. Galvoju, kas yra �mogi�kiau: ar traukti kvadratines �aknis (kompiuteris puikiausiai tai sugeba daryti), ar myl?ti? Kai tik at?jau ? �i? bendruomen?, maniau, kad gal?siu pad?ti dauno sindromu, autizmu ir cerebraliniu paraly�iumi sergantiems vaikams. Pasirodo, kad jie buvo patys did�iausi mano mokytojai. Vaikai mus i�moko paprastumo, nuolankumo. I�moko �i?r?ti ? dang?, pamatyti boru�?l? arba ras? ant �ol?s. Da�niausiai mes per suaugusi?j? r?pes?ius �it? dalyk? nebematome, nemokame d�iaugtis. Mokame tik bamb?ti, kad viskas negerai. Intelekto negali? turintys vaikai moka matyti �vies?. T? �vies? jie parod? manyje ir kituose �mon?se. Jei man?s paklaust?, ar buvau pragare, atsaky?iau, kad tai buvo nepilname?i? kolonija. Jei paklaust?, ar buvau rojuje, atsaky?iau, kad taip, tai buvo bendruomen?s �Tik?jimas ir �viesa� stovykla.��

- Jums teko dirbti su �viesaus atminimo kunigu E. Sema�ka, kur? visi vadino t?veliuku. Kok? p?dsak? J?s? gyvenime paliko �is �mogus?�����

- Taip, man teko dirbti ir bendrauti su t?veliu Sema�ka. �mon?s, kurie praeina pragar? ?ia, �em?je, patiria daug kan?i?, – nuskaidr?ja. �inoma, kiti apkarsta, pasidaro r?st?s, ker�tingi. T?veliukas buvo giedras – senatv?s marazmas jo nepaliet?. ? kiekvien? �mog? �i?r?jo taip, tarsi b?t? po de�imties met? sutik?s �emiet?. Jis try�ko d�iaugsmu, humoru. Pavyzd�iui, prieis prie �mogaus, patampys u� plauk?… �mogelis sutrinka. Tada sako: �Dabar tu mane u� plauk? patampyk.� Ai�ku, t?velis t? plauk? nei vieno netur?jo. Tada �mogus atsipalaiduoja, tampa lengva bendrauti.��

T?velis Sema�ka buvo vaik�?iojanti enciklopedija. �T?veli, – sakau, – 1924 metai. K? atsimenate?� Na, ir pasakoja por? valand?, prad?damas Taut? seimu, baigdamas vyskupais ir popie�iais. Galvoju, kaip b?t? puiku ir man tiek giedros, tiek supratimo ir �viesumo tur?ti
senatv?je, pragyventi 100 met? ir nesusigadinti.��

�- Kokiais d�iaugsmais ir r?pes?iais gyvena �iluvos parapijos klebonas?�

- Smagu, kad gra�?ja �iluva, gaus?ja piligrim?, rekolekcij?. Net ir labiausiai apsileid? �iluvi�kiai tvarkosi aplink?. At?jo kal?dojimo metas � susipa�inti su parapijie?i? r?pes?iais, palaiminti juos ir namus. Kadangi esu tarnas �mon?ms, tai galioja paradoksas: n?ra nieko pastovesnio, kaip laikini sunkumai.���

-� Nors kunigo kasdienyb? pilna darb?,� globojate vaik? nam? aukl?tinius. Ar pritariate nuomonei, kad vaikas, u�aug?s nepalankiomis s?lygomis (taip dabar rodoma reklamoje), yra kuo nors prastesnis u� kitus?�����

- Deja, mano globa minimali, juk jie materialiai valstyb?s apr?pinti, bet stokoja to, ko labiausiai reikia �mogui � meil?s, buvimo su kitu �mogumi, kuriam tu svarbus. Labdaros gerai, bet ne geriausia. ?sivaizduokit toki? akcij?: per Kal?das Raseini? savivaldyb?s politikai
VISUS vaikus i� globos nam? pasiskirsto ? savo �eimas (ot b?t? akibrok�tas Lietuvai) ir paskui pasidalina per laikra�t? ?sp?d�iais (ar jie tikrai prastesni u� kitus). Juk Dievo akyse esame lygiaver?iai.�

�- Ar turite koki? pom?gi??�

- Kelis: �vejyba, tapyba, gitara ir sodas.����

-� Tempas, spartumas � �io laikme?io �ym?s. Da�nas paklaustas, kaip gyvena, skund�iasi: �Neturiu laiko�. Patarkite, kaip atrasti laiko?��

- I� vaikyst?s atsimenu tok? �aisl? �sukutis� � paminkai svirtel? ir jis sukasi. Tai m?s? dien? �mogus � daug veiklos, bet toje pa?ioje vietoje, nes n?ra krypties ir tikslo. B?gi, leki, atsitrenki � kas? Karstas. Kieno? Tavo. Technologijos �ad?jo sutrumpinti darbo savait? ir dien?,
pailginti atostogas, kad gal?tume daugiau laiko skirti �eimai ir pom?giams, tobul?ti ir m?gautis gyvenimu. Bet – viskas atvirk�?iai. I�ganymas pasirodo ne ?ia, nors daug kas to bukai nenori pripa�inti. �mogus net negyvena � jis vegetuoja. Pl?�osi d?l pinig?, praranda sveikat? ir nervus, paskui u� tuos pinigus bando bent kiek t? sveikat? ir nervus susilopyti.� Gal? gale – nei pinig?, nei sveikatos. Tai kelias be Dievo. Gyvendamas su Dievu �mogus neapsigauna vertyb?se, gyvenimas tampa prasmingas, o svarbiausia – patiri Dievo veikim? konkre?iai, tiesiog kasdienyb?je. Dievas yra laiko Vie�pats, tai gal vert?t? su Juo u�megzti dalyki�k? santyk??�����

�- Kaip �mogui reaguoti ? aplinkui esant? blog?, paty?ias? Pvz., per �Youtube� rodomi vaizdeliai, kuriuose ty?iojamasi i� Kristaus.� Jauni �mon?s da�nai neatskiria ribos, kur yra humoras, o kur prasideda paty?ios.�����

- �ventame Ra�te para�yta taip: �A� kantriai meld�iuosi matydamas blog?�. �mon?s, kurie pasitiki Dievu, blogio nesureik�mina, sugeba jo i�vengti. Kod?l yra paty?ios? Jos ateina i� �eimos, tokios �eimos,� kur tr?kta meil?s, supratimo, i�klausymo, kur nuolat ap�aukiama arba, kitas kra�tutinumas � nekreipiama d?mesio. Meil?s, �velnumo stoka sukelia agresij?. Tai psichologin? aksioma. Tada vaikas ie�ko d?mesio bet kokiais b?dais. Nepilname?i? kolonijoje pasteb?jau: visi recidyvistai ?�?l?s, kai bendrai �nekiesi. Kai �nekini po vien?, lieka tik vaikas, labai nelaimingas vaikas. Gal teisingas posakis: �N?ra blog? �moni?, yra tik nelaimingi �mon?s�? Tik reikia labiau ?sigilinti, i� karto pamatysi � yra �aizdos. Kur? �eimoje. �iluvoje tod?l ir b?na i�gydymo pamaldos paskutin? m?nesio penktadien? (nuo baland�io iki
spalio m?nesio). Suva�iuoja egzorcistai ir gydo santykius su t?vais, draugais, bendradarbiais.��

-� Did?jantis beprasmyb?s jausmas veda ? priklausomybes. Kaip priklausomam �mogui pakilti i� duob?s, kaip sau pa?iam pad?ti?�

- Priklausomyb? alkoholiui, narkotikams, internetui, r?kymui, lo�imams, seksui, mobiliakams … U� viso to stovi dideli pinigai, kuriuos magnatai i�?iulpia i� jauno �mogaus ir paskui j? i�meta ? pasaulio �iuk�lyn? dv?sti. Li?dna, kad kartais ir spauda, ir televizija parsiduoda jiems. J?zus sak?: �At?jau, kad �mon?s tur?t? gyvenim?, kad aps?iai jo tur?t?�, bet i�var? i� savo �ird�i? Diev? �mon?s liko tik animal rationale � be Dievo vaik? orumo ir prakilnumo. �irdis susitraukia ir ten nebetelpa nei Dievas, nei artimieji, nei pats. Tai ir pirmaujam
savi�udybi? skai?iumi. A?i? Dievui, yra Pakutuv?nai, Palendriai, Baltri�k?s � vienuolynai, padedantys i�sivaduoti i� priklausomybi? ir v?l gyventi, v?l tapti laisvam. ?ia gal vert?t? pasiklausyti liudijim? � kad ir ��ano kelias� (galima rasti internete, puslapyje bernardinai.lt).���
� -� Krik�?ionyb? n?ra vienalyt?. Koks j?s? po�i?ris ? visas krik�?ioni�kas religijas?������

�- Kristaus Ba�ny?ia �mogi�kos puikyb?s buvo suskaldyta ? katalikus, sta?iatikius ir protestantus, o pastarieji dar skilo ? patriarchatus ir konfesijas. Dabar visi trys� ie�ko, kas juos jungia, kad atsilaikyt? blogio pasaulyje, kur siaut?ja mirties kult?ra. Beje, sakoma, kad vienas
i� pasaulio pabaigos �enkl? bus vis? trij? susijungimas v?l ? vien? Ba�ny?i?. Sektos, deja, vykdo dvasin? genocid?, pasisavina nari? turtus, domisi tik turtingais arba jaunais � tais, kurie naudingi. �inia, kad ir Raseiniuose jau yra apipl?�? ir apgav? ne vien? �mog?.���

- Mes tampame �mon?mis ir galime i�siskleisti tik per santykius su kitais. Ko, j?s? nuomone, stokoja �mogi�ki santykiai?���

- �mogus yra sociali b?tyb? � negali gyventi be kito �mogaus. Jei santykis su kitu �mogumi remiasi egoizmu, i�skai?iavimu, nesiskaitymu su kito �mogaus orumu, i�naudojimu, melu, veidmainyste, tai prarandi save kaip �mog?, nes sunaikini savyje santyk? �mogus-�mogus, lieka tik �mogus-daiktas, o tai teologijoje vadinama pragaru. Gailestingumas (jautrumas ir nerimas kito �mogaus kan?iai, skurdui, vienatvei, nevil?iai, baimei…), altruizmas, pagarba, tiesa, teisingumas… brandina asmenyb? � �mog?, kaip �v. Ra�tas sako, – did�iadvas?.����

- K? nor?tum?te pasakyti visi�kai netikintiems ar abejingiems?�

�- Laim?s tro�kimas b?dingas kiekvienam �mogui. Graik? filosofas Epik?ras sak?: �I� gyvenimo imk visus malonumus, bet tik tuos ir tiek, kad nesudaryt? didesni? nemalonum?�. Linkiu neb?ti trumparegiais ir neapgaudin?ti sav?s � tai nei�mintinga.�����

- Galb?t ir tikintiesiems nor?tum?te patarti.�����

- Tris I: i�minties (matyti Dievo akimis), i�tverm?s (sveiko pasitik?jimo Dievu) ir i�tikimyb?s (Dievui ir sau).�����

- Kal?dos � m?gstamiausia daugelio �vent?, deja, tapusi pirkimo maratonu. Patarkite, kaip atrasti tikr?j? Kal?d? turin? ?���-

� Gav?nia pa�ym?ta atgaila, to adventas – ramybe ir laukimu: nurimti, gal paimti ? rankas �v. Ra�t?, kad Dievas per j? tau prabilt?, gal pasiklausyti teologin?s laidos per �Marijos radij?� apie gyvenim?, gal susitaikyti su artimaisiais, gal pasakyti jiems, kad myli, gal per
Kal?das aplankyti vieni�us, gal tiesiog pasikalb?ti su Dievu atvirai, paprastai, dalyki�kai, gal paklausti, kokios Jis dovanos nor?t? savo gimtadieniui.����

- K? per Kal?das pasakysite savo parapijie?iams, tik?damasis, kad jie to nepamir�, ?sid?s ? �ird??��

-� Kad nepra�iopsot? J?zaus gimimo kaip tie Betliejaus gyventojai, ? kuri? namus Marija ir Juozapas beld?si pra�ydami prieglobs?io pagimdyti k?dik?. Kad pasaulio triuk�mas neu�go�t? tylaus Dievo beldimosi ? j? nam? ir �ird�i? duris, kad tai b?t? j? bi?iulio J?zaus gimtadienis.��

-� Nuo�ird�iai d?kojame u� pokalb?.