LAI�KAS DEBESYSE

Viktorija ADOMAITYT?

Nor?jau para�yt tau lai�k?,
Bet netur?jau popieriaus arti,
O mintys i� �irdies upeliais plauk?,
Bijojau, kad jie liks nei�girsti.
Prad?jau juos ra�yt ant oro,
D?lioti ant p?kini? debes?.
Jie main?s, pyn?s, keit?s, klojos,
Nors ne�ad?jau a� i� j? sud?t eili?.
Ra�iau ir net nepasteb?jau,
Kad mano lai�k? skaito jau visi.
Vieni steb?josi, kiti �ypsojos,
Kad mano mintys plaukia dangumi.
Staiga pakilo v?jas, ?m? niauktis,
Lietutis kaup?si did�iuliam debesy,
Bet man vis tiek nor?jos d�iaugtis,
Kad i�sakiau,
kas man susikaup? �irdy…