LAIŠKAS DEBESYSE

Siųsti Versija spausdinimui

Viktorija ADOMAITYTĖ

Norėjau parašyt tau laišką,
Bet neturėjau popieriaus arti,
O mintys iš širdies upeliais plaukė,
Bijojau, kad jie liks neišgirsti.
Pradėjau juos rašyt ant oro,
Dėlioti ant pūkinių debesų.
Jie mainės, pynės, keitės, klojos,
Nors nežadėjau aš iš jų sudėt eilių.
Rašiau ir net nepastebėjau,
Kad mano laišką skaito jau visi.
Vieni stebėjosi, kiti šypsojos,
Kad mano mintys plaukia dangumi.
Staiga pakilo vėjas, ėmė niauktis,
Lietutis kaupėsi didžiuliam debesy,
Bet man vis tiek norėjos džiaugtis,
Kad išsakiau,
kas man susikaupė širdy…

Komentarų nėra