LAIŠKAS LANGE

Valerija JASAITIENĖ [1]

Vienatvės paženklintame lange,
Sužibo žvaigždžių šviesa,
Nuo mėnulio apšviesto dangaus…

Rašau laišką ant ryto rasos padengto lango,
Kurį skaitys tik atskubėjusi saulė,
Neišduodama laiško prasmės…
Gyvenimas pilnas svajonių ir nesibaigiančio laukimo.
Mintys vis primena, kas jau prarasta ir negrįžtama…

Kartu su nerimo dienomis, laikas bėga į tolį…
Vienatvė lieka tyli, laukdama vis naujo ryto…

O mintys veržiasi arčiau tų žodžių,
Kurie jau seniai išsakyti šalia vienišo lango…
Daug metų greitų nubėgo likimo skirtu laiku.
Kartais pinasi svajonės apie pasikartojančius, nueitus takus…
Gal visa tai, primins diena iš dienos,
O gal viskas dings, lyg viesulas jūroj…

Gyvenimas pilnas netikėtumų
Ir netikros meilės…
Gal kada ištarti žodžiai- pasirinks kitą kelią,
Aplenkdami vienatvės ir likimo paženklintą langą…