Jonas BRIGYS
[1]
Miesto parko steigimo istorijoje Skerb? sklypo ?sigijimas apima palyginti nedidel?, nors ir labai svarbi? dal?, nes pirmiausiai reik?jo sutvarkyti reikalus d?l b?simo parko žem?s pirkimo iš Metropolijos kurijos, teisingiau iš Raseini? bažny?ios, ir tik po to t?sti parko ?rengimo darbus. Oficialios derybos d?l sklypo ?sigijimo prasid?jo dar 1928 m., kai geguž?s 12 d. ?vykusiame pos?dyje miesto taryba apsvarst?, kokiomis s?lygomis ji gali nupirkti buvus? cerkv?s sklyp?. Savo ruožtu klebonas su tarybos pasi?lymu supažindino Arkivyskupijos kurij?. Suderinus visas s?lygas, sutartis d?l Skerb? dvaro ir buvusio cerkv?s sklyp? sukeitimo pasirašyta 1928 m. liepos 6 d., taigi, beveik prieš du metus iki to sklypo oficialaus ?sigijimo iš valstyb?s. Kadangi savivaldyb? netur?jo galimybi? sumok?ti realios b?simo parko sklypo kainos skirtumo (faktiškai užmiestyje buv?s savivaldyb?s sklypas tuo metu vertintas tik apie 4000 Lt), bažny?ia už tai gavo tam tikr? kompensacij?, kurios didži?j? vert?s dal? sudar? nemokamai tiekiama elektros energija.
Sutartyje buvo numatyta, kad savivaldyb? ?ves elektr? ? bažny?i? ir pertvarkys klebonijos elektros instaliacij? (paslaugos vert? 3000 Lt), 10 met? bažny?iai ir klebonijai nemokamai tieks elektr? (12 000 Lt) ir šalia bažny?ios ?rengs 250 m ilgio šaligatv? (2000 Lt). Be to savivaldyb? ?sipareigojo nemokamai pakeisti sugedusias elektros lemputes. 1928 m. rugs?jo 19 d. Arkivyskupijos kurija tokiam sand?riui pritar?.
Ta?iau miesto parko „?teisinimui“ to nepakako, ir tik 1929 m. birželio 10 d. Raseini? apskrities tarybos pos?dyje buvo patvirtintas miesto tarybos nutarimas, kuriuo sudaryta savivaldyb?s sutartis su Kauno Metropolijos kurija apie pasikeitim? sklypais. Nutarime pažym?ta, kad iš Metropolijos gautas sklypas yra tinkamas sodui, nes jame yra sen? medži? ir plotas turi sodo išvaizd?. Ta?iau apskrities taryba nusprend?, kad klebonijai tiekiamos elektros kiekis turi b?ti ribojamas.
1931 m. apie sklyp? sumainymo proces? informavo m?nraštis „Savivaldyb?“. Anot šio leidinio, „gaut? iš valdžios Skerb? dvare sklyp? miesto sodui ?rengti miestas kei?ia su Raseini? parapijos sodnu, esan?iu tarp Vytauto Didžiojo – Šiluvos gatvi?. Tam tikslui miestas [jau] išleido, kaip atlyginim?: cementiniam šaligatviui – 599,62 Lt ir už atleidžiam? švies? bažny?iai ir klebonijai ir jos ?vedim? (1928 – 1930 m.) 4046,86 Lt“.
Tolesn? miesto sodo raid? atspindi to meto laikraš?i? ir žurnal? publikacijos. Jos rodo, kad parko ?rengimas nebuvo vieneri? met? darbas; veiklos ?ia užteko ilgam laikui, o darbai ne kart? buvo ?strig?. Antai jau 1934 m. „Savivaldyb?“ praneš?, kad „gražiai sutvarkytas miesto sodas, vadinamas dar Laisv?s sodu. Sutvarkyta takeliai, pakraš?iais prisodinta ?vairi? medeli? ir akacij? kr?m?. Padaryta nauj? suoleli?“. Tok? parko vaizd? užfiksavo 1935 m. nubraižytas miesto planas, kuriame pažym?ti ir planuojami gatvi? tinklo poky?iai.
Ta?iau po trij? met? nuotaikos jau buvo kitokios. 1937 m. balandžio 21d. „Lietuvos aidas“ raš?: „Miesto sodas didelis, bet iki šiol nebuvo tinkamai sutvarkytas. Dabar jau prad?ti pagrindiniai sodo tvarkymo darbai: paruoštas planas, bus išvedami nauji takai, prisodinta medži?. Visuomen? ir organizacijos reiškia pageidavim?, kad savivaldyb? sode dar ?rengt? patalpas vasaros teatrui“.
Vis d?lto, nepaisant miestie?i? pastang?, atrodo, kad 4-tojo dešimtme?io pabaigoje didysis parko ?rengimo ?karštis savivaldybininkus tikrai apleido, k? liudija keletas kritini? 1940 m. laikraš?i? rašini?. Štai 1940 m. geguž?s 29 d. „Lietuvos žinios“ raš?: „Beveik pa?iame miesto centre yra nemažas miesto sodas, kurio tvarkymo darb? nematyti, o jo rytinis šonas visai netvarkomas, išskyrus tik pasodintus kelis medelius ir atskir? asmen? pramintus takus. Gyventojai pageidaut? matyti daugiau pasodint? dekoratyvini? medeli?, klombose g?li? ir, svarbiausia, sutvarkytus takus, kuriuose sm?lio iki keli?. Be to, reikia perdažyti ir sutvarkyti suolus, kurie ?vairiausiai „išgraviruoti““.
„Lietuvos žinioms“ pritar? ir „Lietuvos aidas“, 1940 m. birželio 8 d. numeryje išspausdin?s net du kritinius straipsnelius. Anot laikraš?io korespondento, „sode yra bent 2 klombai, ta?iau jie visai nevykusiai išplanuoti, vien tik apskritime supiltos žemi? kr?vos ir daugiau nieko. Kai kur takuose per daug palaido sm?lio. Sodo žiemi? [šiaur?s] pus? visai netvarkoma, o niekam nenaudojama žem? daro blog? vaizd?. Sodo viduryje yra nedidelis pr?das, kuriame kas vakar?, kada nutyla sodo baro radio, varl?s pradeda „koncert?“. Be to, jis nevalomas, priž?l?s ?vairi? žoli?, prim?tytas pagali?, šiukšli?, ir jo vanduo dvokia. Suolai apgriuv?, neperdažyti, prirašin?ti ?vairi? š?ki? ir išgraviruoti. Kartu tenka pasteb?ti, kad nuo to laiko, kada sod? globojo ir tvark? buv?s apskrities komendantas plk. Murnikas [pulkininkas leitenantas Petras Murnikas Raseini? apskrities viršininku dirbo 1929-1936 m.], kuris j? žymiai sutvark?, joki? nauj? papuošim? bei sutvarkymo darb? nesimato, nors miesto savivaldyb? kasmet šiam tikslui skiria nemažai pinig?“.
Ta?iau vien šiame rašinyje išvardintos b?dos neapr?p? viso j? s?rašo. Tame pat laikraš?io numeryje buvo išspausdinta dar viena žinut?, kurioje nupieštas dar nemalonesnis vaizdas: „beveik pa?iame miesto sodo viduryje, netoli sodo alaus baro yra išviet?, kuri neturi kanalizacijos ir labai nešvariai užlaikoma. Gražiomis dienomis ? sod? susirenka pails?ti nemažai žmoni?, ta?iau, v?jui p?stel?jus, nemalonus oras paplinta po vis? sod?, kuriuo žmon?s turi kv?puoti“. ?domi? žini? apie to meto raseiniški? poils? randame Moš?s Dovydo Chajato memuaruose (už nuorod? d?koju muziejininkei Linai Kantautienei). Anot šio autoriaus, „šeštadieniais parkas priklaus? žydams, sekmadieniais – nežydams“.
Kol kas nepavyko rasti duomen?, kaip toliau buvo tvarkomas miesto parkas (po 1940 m. birželio ?vyki? ne tai r?p?jo), ta?iau karui pasibaigus ?ia darb? tik padaug?jo. Antai 1945 m. birželio 6 d. apskrities vykdomasis komitetas (toliau VK) tarp kit? klausim? svarst? ir miesto švarinimo darbus.
Komunalininkai buvo ?pareigoti „baigti tvarkyti miesto sod? ir aikšteles, apsodinti g?l?mis, išlyginti takelius, padaryti suolelius, sutvarkyti tvoras ir t.t.“ 1947 m. geguž?s 29 d. miesto VK svarst? raseiniški? gyvenimo s?lyg? gerinim? ir nutar?, kad iki tol miesto tvarkymo darbai buvo vykdomi nepakankamai spar?iai, o pirmaeili? darb? s?raš? prad?jo miesto parko tvarkymas. Ta?iau apie parko ir kit? vieš?j? erdvi? sutvarkym? pranešta tik 1949 m. Raseini? miesto VK ataskaitoje:
„1948-1949 m. b?gyje sutvarkytas ir atiduotas eksploatacijon miesto sodas, sutvarkyta miesto aikšt? <…> Sudaužyt? T?vyn?s karo metu nam? griuv?si? vietoje tarp Vilniaus, Maironio ir Vytauto Didžiojo gatvi? baigiamas statyti miesto skveras“. .
Pokaryje surastos naujos galimyb?s, kaip panaudoti park? – ?ia buvo ?steigtas „Kult?ros ir poilsio parkas“. Matyt, su šia ?staiga galima sieti šeštajame dešimtmetyje Raseiniuose veikusio Kauno zoologijos sodo „filialo“ veikl?. Kaip prisimena senas raseiniškis Kazimieras Smilgevi?ius, tuo metu vasaromis ? parko tvenkin? iš zoologijos sodo b?davo atvežama keletas ruoni?. Ta?iau parke netr?ko ir vietin?s gyv?nijos. Antai 1954 m. balandžio 20 d. miesto VK nusprend? „?pareigoti Kult?ros – poilsio parko direktori? drg. Grubliausk? organizuoti parko teritorijos valym? ir nedaleisti ganyti gyvuli? poilsio parke“. Po Valstyb?s kontrol?s patikrinimo, rajono vykdomasis komitetas nusprend? „laikyti netikslinga tur?ti kult?ros ir poilsio park? ir nuo 1956 m. balandžio 1 d. j? sujungti su Raseini? miesto kult?ros namais, ir vis? kult?rin? – masin? darb? vykdyti kartu“. Vykdant š? sprendim?, rugpj??io 1 d. rajono VK Kult?ros skyriaus ved?jo ?sakymu atleistas Poilsio parko direktorius Edvardas Grubliauskas, o pats parkas ir jo turtas perduotas Raseini? kult?ros namams.
T? pat met? rugpj??io 27 d. rajono deputat? tarybos sesijoje kritikuota parke buvusi betvark?: „sode dar neturima šoki? aikštel?s, tinklinio, lauko teniso aikštel?s. Sodas tinkamai neaptvertas, pasivaikš?iojimo takeliai nesutvarkyti, tr?ksta suoleli?, o kurie ir yra – aplaužyti, g?li? klombai pavirt? piktžoli? kr?vomis <…> sod? puoš? Stoškevi?ius, Strankauskas ir Grubliauskas pagal savo skon?“. Ta?iau b?ta ir vilting? žini?: greitai tur?jo b?ti gautas „sodo sutvarkymo projektas“.
Parko tvarkymo vizija pla?iai išd?styta 1958 m. rugpj??io 14 d. miesto VK patvirtintoje „Raseini? miesto perspektyvinio apželdinimo išvystymo programoje“. Jau buvo sudarytas parko rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta: „Pagrindinis ??jimas paliekamas tas pats, t.y. kampinis. Miesto sodo centrin?je dalyje numatyta estrada bei suolai ži?rovamas, šoki? aikštel?, bufetas ir sanmazgas. Toliau ? gilum? sporto aikštel?s. Sodo vidury yra tvenkinys“. Projekte buvo numatyta praplatinti takus, juos išžvyruoti, apsodinti gyvatvor?mis. Taip pat buvo numatyta pasodinti daugiau dekoratyvini? medži? – svyran?i?j? bei sidabrini? gluosni?, klev?, liep?, ?žuol?.
Planuota ?rengti apšvietim?, park? „aptverti gražia tvora, išvalyti esam? tvenkin?, nulyginti ir išvel?nuoti šlaitus, vietomis padaryti laiptukus nusileisti prie vandens“. Orientacin? darb? kaina – 200 000 rb.
O parko tvarkymo darbai vyko toliau, ir dabartin? vaizd? jis ?gavo architekto Antano Tauro (1912-1988) d?ka, kuris sudar? daugelio Lietuvos, o tarp j? ir Raseini? (1965 m.) planus. Tikriausiai d?l šio plano ?gyvendinimo užpiltas, jau ne kart? min?tas, parko viduryje buv?s tvenkinys, o 1968 m. geguž?s 29 d. miesto VK nusprend? „ryšium su miesto parko prat?simu Raseini? pravoslav? bažny?iai palikti naudotis 600 m˛ žem?s sklyp?“. Taigi parkas v?l privert? kaimynus pasispausti.
Ta?iau ir šio plano ?gyvendinimas strigo – 1973 m. birželio 29 d. kalb?damas miesto tarybos pos?dyje miestoVK pirmininkas J. Linkus konstatavo: „Turime miesto park?, ta?iau šis parkas dabartiniu metu atrodo blogai: medžiai nudži?v?, nauji nesodinami, nors min?tam parkui yra sudarytas naujas projektas, kur? reikia ?gyvendinti“. Ar tai n?ra jau kažkur gird?ta?
Parkas tvarkomas ir XXI amžiuje, pavyzdžiui, 2001-2003 m. Krašto istorijos muziejaus surengt? tarptautini? medžio drož?j? stovykl? d?ka j? papuoš? dekoratyvin?s skulpt?ros. Ta?iau tai jau b?t? kita istorija.
Ilgai augo parko medžiai, ta?iau nemažai met? prireik?, kol juos buvo galima prad?ti sodinti. 2009 metais sukako 90 m., kai gim? ir buvo oficialiai užfiksuota id?ja ?rengti miesto park?. Gaila, kad nežinome, kas buvo pirmasis jo architektas, ta?iau žinome, kas buvo tie visuomen?s veik?jai, kurie išk?l? ši? id?j?. Tai min?ti Raseini? taikos teis?jas Andrius Ma?ys, šiose pareigose dirb?s nuo 1918 m. gruodžio 10 d. iki 1936 m. kovo 10 d. Amžinink? nuomone, tai buvo labai ?vairiapusis, išsilavin?s žmogus. Antanas ?erkeli?nas (1885-1952), faktiškas Raseini? ur?dijos ?k?r?jas, ur?du dirbo nuo 1919 m. kovo iki 1921 m. kovo pabaigos.
Kiekvienas, kam pakako kantryb?s ?veikti visus tris straipsnius apie parko ?k?rim?, pats ?vertins ilg? keli?, kur? teko nueiti miesto pilie?iams, kad dabar mes gal?tume džiaugtis parko žaluma, jo medži? ošimu. Sakoma, kad iš istorijos galima ir reikia mokytis. Ar yra ko pasimokyti iš parko k?rimo istorijos, tegul sprendžia skaitytojai, ta?iau baigiant š? rašin? vis d?lto nor?t?si atkreipti d?mes? ? vien? moment?.
Laiko t?km?je gan greitai nusk?sta ne tik m?s? asmenin?s atminties vaizdiniai, bet ir svarb?s istorijos fragmentai. Tikriausiai niekas šiandien V. Grybo sukurto Nepriklausomyb?s paminklo nevadina kitaip, nei „Žemai?iu“, skveras Vaižganto ir Jaunimo gatvi? kampe seniai nebe Gimnazijos sodelis.
Taip nepastebimai prarandama atmintis, trupa istorijos m?ras. Nieko keisto, kad tiek pastang? pareikalav?s miesto sodas irgi liko tik… paprastu parku. O juk gal?tume prisiminti jo tikr?j?, k?r?j? vartot? ir tok? simbolišk? pavadinim? – Laisv?s sodas. Taip ne tik ?prasmintume svarb? miesto istorijos puslap?, bet ir pagerbtume jo k?r?j? atminim?.