Laisvės ženklai: Praeitis. Dabartis. Ateitis.

Prakilni Raseinių krašto žemė. Nuo Maironio Dubysos – Betygalos Vytauto, nuo Šiluvos Mergelės Marijos stebuklo, nuo Paserbenčio Martinaičių… Žemaičių plentu iki čia – Kryžkalnio, kur susibėga keliai, o mūsų Tėvynę saugo kritusiųjų, žuvusiųjų už ją vardai, kuriuose – jų buvę gyvenimai.
Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvio, kunigo Alfonso Svarinsko iniciatyva, šią idėją plėtojant su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu ir legendiniais partizanais, 2018 m. Kryžkalnyje atidarytas Kęstučio apygardos partizanų memorialas (projekto autorė architektė Virginija Baškienė), o 2020 m. čia buvo atidengtas memorialas žuvusiems ir nukankintiems Lietuvos partizanams bei ryšininkams. Memorialas įamžina atminimą Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų, paaukojusių gyvybes už Lietuvos laisvę pokario kovoje prieš sovietų okupantus (projekto autoriai skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis).
Gegužės 25 d. Kryžkalnyje Lietuvos visuomenė turėjo galimybę pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų, tremtinių, politinių kalinių, partizanų atminimą ir paminėti iškilaus Lietuvos dvasininko, disidento, politinio veikėjo, karo kapeliono, atsargos pulkininko monsinjoro A. Svarinsko 10-ąsias mirties metines. Iškilmingas minėjimas prasidėjo tradiciškai svarbiausiais akcentais: šv. Mišiomis Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis), Lietuvos ir Ukrainos vėliavų pakėlimo ceremonija prie Lietuvos partizanų memorialo, kurią atliko Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 207 kuopos šauliai, skambant broliškų valstybių himnams.
Nuoširdžiomis kalbomis į publiką kreipėsi Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, LR Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Seimo nariai Matas Skamarakas ir Angelė Jakavonytė.
„Pažįstu Alfonsą Svarinską iš susitikimų prieš dvidešimt metų, iš gyvenimo kartu nelaisvės metais, kalinimo ir katorgos. Mudu nešėme bendrą kančių, nusižeminimo ir nerimasties kryžių. Nelaisvėje jis man buvo ištikimas kaip Titas Pauliui, iš jo patyriau gausiai paguodos ir palaikymo. Jis yra lietuvių katalikų Bažnyčios ir tautos garbė.“ Taip apie iškilią Raseinių krašto asmenybę rašė tikėjimo didvyris ukrainiečių kardinolas Josip Slypij, aktyviai dėjęs pastangas, kad
A. Svarinskas būtų išlaisvintas iš kalėjimo ir galėtų eiti kunigo pareigas. Kunigo A. Svarinsko ryšys su Ukraina yra labai svarbus. Jis kartu daug metų kalėjo Rusijos lageriuose su Ukrainos graikų apeigų katalikų patriarchu, katalikų bažnyčios kardinolu J. Slypij ir Ukrainos partizanais. Ta intencija šventės metu prasmingais žodžiais ir jautriomis mintimis su visais susirinkusiaisiais dalijosi Ukrainos ambasados Lietuvoje vadovo pavaduotojas, politinis patarėjas Viktoras Hamotskis (vertėja Vilniaus ukrainiečių bendrijos vadovė Natalija Šertvytienė). Šiam minėjimui Ukrainos ambasada ir VšĮ „Atrask Raseinius“ parengė Ukrainos didvyrių kovai atminti nuotraukų parodą, ji eksponuojama Lietuvos partizanų memorialo lankytojų centre.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės savanoriai trimis šūvių salvėmis pagerbė Lietuvos ir Ukrainos laisvės kovotojų atminimą, o vėliau padėjo gėlių prie abiejų memorialų Lietuvos Respublikos Seimo, valstybės institucijų, Lietuvos kariuomenės, Raseinių rajono savivaldybės, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, visų Lietuvos ir Ukrainos žmonių vardu. Pagarbą atidavė Seimo nariai, Raseinių rajono savivaldybės vadovai, Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 207 kuopos vadas Irmantas Žilys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas.
Renginį vainikavo įspūdinga penkių dalių oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos“, (kompozitorius Algirdas Martinaitis). Atliko: valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas), Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas Egidijus Ališauskas), skaitovas Dainius Svobonas.
Labai kilnu ir prasminga, kad organizuojant šią iškilią šventę solidarizavosi ir savo pajėgas sujungė dalis svarbių ir solidžių valstybės institucijų, asmenybių ir organizacijų: Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, Raseinių rajono savivaldybė, kompozitorius A. Martinaitis, Raseinių rajono kultūros centras, Šiaulių vyskupija, Panevėžio vyskupija, Stulgių šv. Mato parapija, Nemakščių seniūnija, Lietuvos šaulių sąjunga, VšĮ „Atrask Raseinius“.
A. Svarinskas, žiūrėdamas į Kryžkalnio okupacinei armijai pašlovinti 1972 metais iškilusį monumentą, svajojo: čia turi būti pagerbti Lietuvos kankiniai, partizanai – visa už laisvę žuvusioji tauta. Svajojo, skelbė ir šventai savo svajone tikėjo – ir rinkosi naują kančią. Kitaip nemokėjo. Kunigo A. Svarinsko svajonė išsipildė.
Edgaras Juška,
Raseinių rajono kultūros centro
kultūrinių renginių koordinatorius