Laukiniai v?rys pratinasi prie miesto
Nijol? PETROI?T?
Pastarosiomis savait?mis sulauk?me gan daug skaitytoj? nusiskundim? d?l juos atakuojan?i? laukini? v?reli?. Specialistai persp?ja: mon?ms ? draugij? besiperan?ius v?relius reik?t? steb?ti tik per saug? atstum? ir jokiu b?du nebandyti patiems j? pagauti.
Lapi? valsas
,,Alio, Raseini? skaitytoja Joana, gyvenanti Jotvingi? kvartale, paskambinusi steb?josi lap?s ??lumu, kuri vidury baltos dienos mirin?ja po jos sodyb?, nebijo n? piktai skalijan?i? un?, tarsi suprast?, kad jie pririti nieko pikto negali padaryti. Neb?t? taip keista, jei laikytume vit? ar kitoki? pauk?i?, bet mes j? nelaikome. Tai ko jai ?ia reikia? klaus? moteris.
Ir kita m?s? skaitytoja tikino ne kart? per pastar?sias savaites ma?iusi lap?, vaiktin?jan?i? Raseini? priemies?io gatv?mis netoli elektros tinkl?. Visi mon?s i?ri ir
stebisi. Jie sunerim?, nes yra laikan?i? pauk?i?. Bet j? ir ankstesniais metais mon?s laikydavo, ta?iau miko v?rys ? miest? neateidavo. Dar to betr?ko, kad lap? norimu adresu autobusu atvaiuot?, ironizavo panekov?. Ariogalos gyventojas prie por? savai?i? mums paskambin?s teig?, kad praeivius v?l upuldin?janti kiaun?. V?l, nes ir prie kelet? met? netoli Ariogalos altin?lio i griovio iokusi kiaun? it koks unytis ?sikibo ? moters rank?. Laimei, moterik? tur?jo lazd? ir nuo jos atsigyn?. O tai kitas liudija, kad jis vos neapsivert? su automobiliu, kai prie pat jo automobil? ant kelio idygo lap? ir ?m? okti vals?. It sukutis ji sukosi ratu ir visai nepais? nei spaudiamo garso signalo, nei visai priart?jusio automobilio. Bandiau ivengti susid?rimo, bet v?rel? kliudiau. Kai netrukus gr?au atgal su kastuvu, lap?s jau nebebuvo. Panau, kad atsigavusi nuk?blino. Panekovas pra? atkreipti d?mes? ? kelius, kuriuose iuo metu yra labai daug nudaut? v?ri?.
Veterinarijos gydytoja Dalia Tautkien? sako, kad pastaruoju metu jau pasitaik? ne vienas atvejis, kai mon?s tai uns b?doje, tai darin?je rado negyv? lap?. Paskutinis toks atvejis buv?s Kaulakiuose, kai mogus, at?j?s ? darin?, rado isitempusi? ruduodeg?: A?i? Dievui, ityrus gaien? pasiutlig? nenustatyta, bet ir neatsakyta, d?l ko ji nugaio.
Kvailioja ir kitur
Ne?prastai besielgian?i? v?reli? nuo ios vasaros vidurio netr?ksta ir kituose alies rajonuose. Net kelet? dien? savo keistu elgesiu gyventojus stebino kiaun? Naujojoje
Akmen?je. Jos, besirausian?ios iukli? konteineriuose ar kako l?kuriuojan?ios prie daugiabu?i? laiptini?, ateidavo pasii?r?ti miestie?iai net i atokesni? gatvi?. Kiaun? prisileisdavo mones visikai arti ir kartais atrod?, kad ji nebeturi j?g? net saugiam atstumui ilaikyti, ta?iau utekdavo kokiam piktesniam un?kui ar net katinui
iiepti nasrus, leisgyvis atrod?s v?relis atgydavo ir bemat ?siropdavo ? pirm? pasitaikius? med?. Ta?iau mon?s neabejojo, kad v?relis serga, nes jo kailis buvo vietomis iplik?s, mat?si raudonos d?m?s, tarsi aai. Kai kiaun? buvo apsistojusi Saul?tekio pagrindin?s mokyklos stadione, j? persekioti ?m?s vienas vyrikis, kuris
net plikomis rankomis pa?iupo v?rel?. Kiaun? dar sp?jo ?sikibti dantimis ? jo rank?, bet kai is j? nupurt? em?n, ji jau nebeb?go. Tuomet vyrikis, pa?m?s j? u sprando, buvo besine?s namo, bet praeivis v?ri?kt? imu?s vyrikiui i rank?, bandydamas paaikinti, kad itaip elgdamasis jis rizikuoja usikr?sti pasiutlige. Ta?iau is atkirt?s, jog dar ne tokias ligas samagonu isigyd?s. Ir nup?din?s sau.
Nereikalinga rizika
Raseini? valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytojas-inspektorius Vytautas ileika sako, kad prieastis, laukin? gyv?n? atvejanti prie moni?, gali b?ti
ne viena, bet kalb? ia tema pirmiausiai reik?t? prad?ti nuo to, kad jokiu b?du toki? gyv?n? negalima liesti: Jei laukinis v?relis leidiasi paimamas ? rankas, vadinasi,
kakas su juo yra ne taip, tod?l jo nereik?t? liesti, net jei jis labai meilus atrodyt?. Reik?t? paskambinti mums, gyv?n?liu mes pasir?pintume. Liesdami, imdami ? rankas laukin? gyv?n?, mon?s rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. V. ileika sako, kad mon?s netur?t? umirti, jog dar praeitais metais Ariogaloje buvo nustatytas pasiutlig?s atvejis. Ten buvo pasiutusi lap?. Nors galima pasidiaugti, kad pasiutlig?s atvej? iuo metu itin suma?jo, ta?iau i liga dar n?ra umirta.
Skaud?s pavyzdiai
Valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos pareig?nai gali pateikti daug pavyzdi?, kuo kartais baigiasi toks moni? neatsakingumas. Pakruojo rajone mir? mogus, kuris pasiutlige usikr?t? lupdamas v?riuk? kailius. Kelm?s rajono Tytuv?n? kapin?se kaip skaudus ?sp?jimas p?pso kapelis, kuriame ilsisi dar nieko apie ligas ir pavojus nenutuok?s vaikas atvaiavo su t?veliais pas giminai?ius, o ie parsine? umut? ar nuaut? lap?. Kol suaugusieji buvo usi?m? savais reikalais, vaikas paaid? su miegan?iu velniu v?reliu… Daug baim?s ?var? ?vykis ar?nuose (iauli? r.): kaimie?iai papjov? sunegalavus? gyvul?, o jo m?sa pavaiino vis? pla?i? gimin? bei draugus. Laimei, tuo pat metu gretimame kaime krito karv?, kuriai buvo nustatyta pasiutlig?. Tada dosnioji ar?nik? susim?st?, kad ir jos bebaigiamas suvalgyti gyvulys labai panaiai kaip ta nugai?l? elg?si. Atkasus gyvulio galv? ir j? ityrus paaik?jo, kad karv? tikrai sirgo pasiutlige. Tuomet tur?jo medikai darbo, nes pasiutusio gyvulio m?s? valg? mon?s, kuri? buvo per 30, buvo pasklid? po vis? Lietuv?. Trys i j? – raseinikiai.
B?tina skiepyti
Specialistai sako, gyventi viltimi, kad liga aplenks tolygu saviudybei. Atsiradus nors menkiausiems ?tarimams apie usikr?tim?, b?tina kuo skubiau skiepytis,
nes susirgus pasiutlige daktaras nebepad?s. Taip pat specialistai persp?ja, kad sav?s nereik?t? apgaudin?ti guodiantis, kad pra?jus net keletui dien? po kontakto su pasiutlige sergan?iu gyv?nu joki? poky?i? nejau?iama ligos inkubacinis periodas gali t?stis iki pus?s met?, net 9 m?nesi? ir tai priklauso nuo daugelio veiksni?. Neprotinga b?t? pam?ginti tuo pa?iam ?sitikinti. Kartu specialistai ?sp?ja, kad mon?s tur?t? atidiai steb?ti ir namini? gyvuli? elges?. Buvo atvej?, kai kaimie?iai d?l ios ligos prarado itisas bandas. Diagnozuoti pasiutlig? n?ra lengva. I pradi? i liga b?na panai tik ? papras?iausi? mediag? apykaitos ar virkinimo sutrikim?. Veterinarai persp?ja: netgi ten, kur apie pasiutlig? nieko dar nebuvo gird?ti, ramiai miegoti galima tik gyvuliukus paskiepijus. V. ileika sako, kad bus vykdomas
bendras projektas su baltarusiais, nes v?rys ir ligos sien? nepaiso, o daugiausiai pasiutlig?s atvej? yra nustatoma b?tent pasieniuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.
Per didel? populiacija
B?tent pasiutlig?s atosl?gis, svarsto kai kurie specialistai, gali b?ti viena prieas?i?, d?l ko laukiniai v?rys pasine? ? gyvenvietes, ? miestus per didel? j? populiacija ir jie savo ?prastin?je erdv?je nebeprasimaitina. Anks?iau nemaai j? igaidavo nuo pasiutlig?s. Be to, anks?iau tur?jo paklaus? kailiukai, ir v?rys buvo mediojami. Dabar ir to nebeliko. Ankstesniais metais ir maitos nebuvo tvarkomos civilizuotai, jos kartais b?davo bet kur numetamos ir tapdavo maistu laukinei faunai. V. ileika
abejoja, kad v?reli? populiacija yra per didel?, o tuo labiau, jog maisto ?prastin?je v?ri? erdv?je tr?kt? vasar?. Nebent v?reliai sirgt?…
D. Tautkien? mano, kai ?prastin?je erdv?je tr?ksta maisto, ? gyvenvietes, sodybas v?rys atsiveda savo vaikus mokyti medioti: Kai tik ? ruden?, taip ir prasideda. Mano
pa?ios m?sines vitas ipjov?. Ir taip sp?riai, jog per penket? minu?i? dvideimt pauk?i? nebeliko. Vienas v?relis tiek taip greitai neb?t? papjov?s. D. Tautkien?s manymu, v?relius prie moni? artina ir jiems atsiradusios geresn?s s?lygos, nes dabar yra daug apleist?, negyvenam? pastat?, kuriuose jie s?kmingai veisiasi. Be to, v?rys irgi jau?ia, kur maisto lengviau rasti. Po automobili? ratais daniausiai pakli?va jaunikliai. iopliukai atsilieka nuo mamos. Rugpj?tis rugs?jis yra jaunikli? mokymo metas.
Veterinarijos gydytojai persp?ja, kad niekada nereikia bandyti pernelyg artimai susibi?iuliauti su miko gyv?nu. J? reikia myl?ti, protingai jam pad?ti, tarkime, pastatyti ?dias iem?, bet niekada nepamirti, kad jis yra laukinis padaras i laukinio miko.
