[1]Aušra ŠNEIDERYTĖ
Lavongėlė, dar vadinama velnio liežuviu arba amorfofalu, žydi vieną kartą per savo gyvenimą. Tokio neeilinio žydėjimo sulaukė dvi kraštietės gėlių mylėtojos.
Raseiniškė Danutė Malinauskienė pasakoja, jog šešerius metus laukė lavongėlės žydėjimo, tačiau sulaukusi turėjo gėlę išnešti į prieškambarį: „Žiedas ypatingai didelis ir gražus, bet jau kvapas! Auginau lavongėlę svetainėje, tačiau pražydusi ji pradėjo neypatingai kvepėti, gavau iškraustyti į prieškambarį. Gėlė labai didelė. Vien pats žiedas – trijų sprindžių, o kotas dar per pusmetrį. Ir anksčiau esu auginusi lavongėlių, tačiau ši – pati didžiausia. Praeitą lavongėlę auginau lauke, tai buvo kur kas smulkesnė. O šita neatsistebiu – lapai lėpauninkai, gražu žiūrėti. Jai dabar jau šešti metai. O pirmą lavongėlę padovanojo buvusi marti. Kartą grįžusi namo radau ant krosnies vazonėlyje. Kai sužinojau, kas per gėlė, nelabai smagu buvo. Bet dabar auginu jau ne pirmą lavongėlę ir džiaugiuosi, ir dar norintiems daigelių padalinu“, – sako D. Malinauskienė.
Lavongėlė skleidžia žiedą maždaug savaitę, o visiškai išsiskleidusi pakvimpa… pūvančia mėsa. Kvapas stiprus ir bjaurus. Laimė, gėlė žydi vos porą dienų. Nužydėjusi antrą kartą „kvapnaus“ žiedelio nebekelia.
Ariogaloje gyvenanti Danutė Binkevičienė pirmą lavongėlės daigelį gavo iš jau seniai mirusios gėlininkės. Dabar moteris augina jau kelintą lavongėlę. „Nesunku suprasti, iš kur toks pavadinimas – žydėdama gėlė smirdi supuvusiu lavonu. Tačiau man įdomu šias gėles auginti. Anksčiau per žydėjimą jas laikydavau buvusioje darbovietėje, kad namų nesmardintų. O dabar lavongėlė auga pas 99-erių metų močiutę, kurią slaugau. Senutė nebeturi uoslės, todėl puikiai sugyvena su gėle. Neseniai močiutė paklausė, kodėl laikau uždarytas svetainės duris. Atnešiau jai parodyti lavongėlę. O ji man ir sako, kad neprisigalvočiau nesąmonių, gėlės net neužuodžia, be reikalo tos durys uždaros“, – šypsosi lavongėlės augintoja.
Lavongėlės, arba amorfofalai, į Lietuvą atkeliavo iš Indokinijos. Tropikų kraštuose ar botanikos soduose augančios lavongėlės gali sukrauti 3,5 metro siekiantį žiedą, o žydėti gali savaitę ir ilgiau. Nors Lietuvoje amorfofalas nėra dažnai auginama gėlė, tačiau jos priežiūra ne itin sudėtinga. Reikia tik daug saulės, šilumos ir pakankamai trąšų.
Pūvančios mėsos kvapas šiai gėlei – evoliucijos dovana, mat šis aromatas privilioja prie gėlės vabzdžius, išnešiojančius žiedadulkes. Nežydintis šis augalas primena paprastą žaliuojantį krūmelį. Tačiau vos pražydusį jį verta išnešti iš gyvenamųjų patalpų, nes sodrus kvapas gali įsigerti į drabužius ir baldus.