Viktorija ADOMAITYT?
[1]
Stiklinio ežero pakrant?j
Žyd?jo lelija vandens.
Pasmerkta vienatv?s kan?iai,
Ji lauk? savojo rudens.
Kad kuo grei?iau nuvys?iau,
Gražiuosius žiedlapius numes?iau
Ir saul?s rytme?io nebeišvys?iau,
Užbaig?iau gyvenimo kan?ias.
Virš ežero stiklinio siaut?
Audra siaubinga ir baisi;
Bangos ir v?jas dauž?, drask?
Lelij?, li?din?i? savy…
Nurimus ežerui, pakrantei,
Nebežyd?jo lelija vandens.
Patyrus didži? kan?i?-
Sulauk? savojo rudens.