Lenkų viešnagė Raseiniuose

Siųsti Versija spausdinimui

Ilona PETROŠEVIČIENĖ

Rugsėjo 1-4 dienomis Raseiniuose lankėsi delegacija iš Liubartovo. Jos tikslas – užmegzti ryšius su Pagojukų seniūnija ir pasirašyti partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Pagojukų seniūnijos seniūnas Albinas Renusas aprodė neseniai pastatytą sceną, įrengtas krepšinio ir tinklinio aikšteles, restauruotą seniūnijos pastatą. Pasirašant ketinimų protokolą, dalyvavo Tarybos sekretorė Violeta Lauciūnienė, Raseinių rajono kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė Loreta Sirvidienė bei seniūnijos darbuotojai.

Liubartovo delegacija dar susitiko su Vosiliškio kaimo bendruomene, užsuko į Bernotus, Maironio tėviškę, lankėsi Šiluvoje, o vakare žaidė tinklinį su Raseinių tinklinio veteranų komanda. Po įtemptos kovos svečiai pralaimėjo. Jiems buvo įteikta paguodos taurė kaip kompensacija už Lenkijos pralaimėjimą Lietuvos rinktinei Europos vyrų krepšinio čempionate. Taurę įteikė rajono Tarybos narys A. Mielinis.

Dalios Babilienės kaimo turizmo sodyboje lenkų delegacija susitiko su kaimo bendruomenių pirmininkais, pasidalino patirtimi apie bendruomenių veiklą.  Paskutinę viešnagės dieną svečiai išvyko į Vilnių apžiūrėti sostinės įžymybių.

Delegaciją lydėjo Raseinių ambasadoriumi Lenkijoje vadinamas Liubartovo sporto klubo „Relaks“ prezidentas Tadeušas Matveijčikas. Uždavėme jam keletą klausimų.

Raseinių ambasadorius Lenkijoje

– Raseiniškiai jus vadina Raseinių ambasadoriumi Lenkijoje. Gal galėtumėte papasakoti apie bendradarbiavimo su mūsų rajonu pradžią?

– Bendradarbiavimo pradžia – 1999 metai, kai Varšuvoje vyko pirmasis Lenkijos ir Lietuvos savivaldybių susitikimas. Raseinių rajono savivaldybei atstovavo A. Maciukevičius, tuo metu  administracijos direktorius, Liubartovo – K. Svietonskis. Jie sėdėjo šalia ir nutarė, kad Raseiniai ir Liubartovas galėtų tapti miestais partneriais. Tuo metu aš buvau Liubartovo  savivaldybės tarybos narys ir mane pakvietė į Raseinius. Tokia buvo pradžia.

– Lietuvoje jūs dažnas svečias. Kuo Jums įdomi Lietuva ir Raseiniai?

– Pirmiausiai, Lenkijos ir Lietuvos istorija yra bendra. Lietuva – ekologiškas, gražus ir ramus kraštas, kur gyvenimas plaukia lėtai, o žmonės turi didelę širdį.  Kai pas
jus pirmą kartą atvykau, man pasirodė, kad čia sustojęs laikas.

Esu mokytojas (tiksliau – socialinis pedagogas), smagu, kai mūsų šalių jaunimas susipažįsta, draugauja. Dabar jau be mano pagalbos susirašinėja, važiuoja į svečius, ieško ryšio.  Raseiniuose populiarus sportas, sveika gyvensena, daug iniciatyvių žmonių, todėl yra smagu bendradarbiauti. Kai ilgai neatvažiuoju, mane traukia į Raseinius, atvykęs džiaugiuosi, kad galiu matyti savo draugus, susipažinti su naujais žmonėmis.

– Su kokiais kolektyvais bendradarbiavote?

– Bendradarbiavome su Raseinių meno mokyklos mokomuoju teatru „Svajoklis“, Raseinių kūno kultūros ir sporto centru, sporto klubu „Spartuoliai“. Keitėmės  mokyklų, policijos, verslininkų, kaimo turizmo sodybų savininkų, nevyriausybinių organizacijų delegacijomis. Atvykdavo šokių kolektyvai („Non Stop“), chorai, muzikos  grupė „Hobby“, muzikos mokyklos kolektyvai. Visus net išvardinti sunku.

– Jūs – dviračių klubo „Relaks“ prezidentas. Papasakokite apie klubo veiklą.

– Praėjusiais metais klubas minėjo 15 metų  jubiliejų. Šventėje dalyvavo ir Raseinių delegacija.

„Relaks“ – miesto dviračių klubas, kuriam gali priklausyti visi: nuo mažiausio iki vyriausio.

Domimės ne tik dviračių sportu, bet apskritai aktyviu sportiniu gyvenimu: tinkliniu, šiaurietiškuoju vaikščiojimu, šaudymu iš lanko, kalnų slidinėjimu, lauko ir stalo tenisu. Organizuojame turistinius žygius dviračiais, dviračių varžybas, ruošiame turistines trasas aplink miestą.

Norime pažinti ne tik Lenkiją, bet ir Europą, todėl organizuojame tarptautines išvykas. Važiavome dviračiais į Italiją, Norvegiją, Baltarusiją, Slovakiją, Ukrainą, Vokietiją, Rumuniją. Kadangi žymus lenkų keliautojas Kazimieras Novakas 1931-1936 metais važiavo dviračiu po Afriką, Lenkijoje norima pakartoti jo maršrutą. „Relaks“ prisijungs paskutiniame šios kelionės etape.

– Kokios yra tolimesnio bendradarbiavimo su Raseiniais galimybės?

Esu pasiruošęs bendradarbiauti su Raseinių savivaldybės organizacijomis ir laukiu pasiūlymų. Mielai užmegsiu ryšius. Susitikome su Viduklės seniūnijos seniūnu ir bendruomenės pirmininku, aptarėme tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas.

– Kokie jūsų gyvenimo prioritetai?

– Egoistiniai: sveikai gyventi, tai reiškia būti aktyviam, kiek leidžia sveikata. Noriu, kad ir vaikaičiai sektų mano pėdomis – sportuotų. Jau šiais metais anūką pasiimsiu į
kalnus ir mokysiu slidinėti. Kitas svarbus dalykas – kelionės. Smagu pažinti svečias šalis ir kitiems jas parodyti.

– Ko palinkėtumėte Raseinių žmonėms?

– Linkiu, kad jauni žmonės turėtų vietą savo krašte, pagerėtų ekonominė situacija ir kad nereikėtų išvykti iš savo šalies. Kad Raseiniai gražėtų taip kaip sostinė Vilnius, kuris jau tapo tikru Europos miestu. Kad Raseinių žmonės būtų tokie pat nuoširdūs kaip dabar, kad visada užtektų laiko pabūti su draugais.

2 Komentarai

  1. Antanas Kramilius

    2013-06-19 13:33

    Kaip suvalkietis zanavykas turejau garbes aplankyti Zemaitija ir Raseiniuose zmonos gimines.1993 m man teko didelis darbas. Sydnejaus Lietuviu Bendruomene buvo globojama zemaicio is Nemaksciu prel Petro Butkaus MBE. Tuo laiku cia buvo dar 2 tukstanciai lietuviu,kuriuos aptarnavo prel Butkus. Po 40 metu sunkaus darbo prelata
    pakirto vezys.. Gryztu I 1992 m lapkriti. Pasiruoses ant rytojaus sirdies operacijai. Vakare suskamba telefonas. Kunigas Butkus. ” Antaneli ” atvaziuok pas mene . Turiu
    vezi. reikia keisti Testamenta.” Sakau kad as rytoj iseinu I ligonine, ” Tu negali sirgti nei mirti,Pirmiau turi mane palaidoti”.Vaziavau ir suraseme testament. Turtas Namaksciu baznyciai jo gimtine. Kuna parvezti I Nemakscius ir ten palaidoti. Padariau. Sendien ten klebonas Msr. Stasys Slepavicius. surenge 20 mirties metu minejima. Nepaprasto darbstumo kunigas..Dekoju jam ir visiems parapijieciams padejusiem si minejima suruosti.. Lai Gerasis Viespats laimina Jusu kelius
    Antanas Kramilius Sydney Australija.

  2. Antanas Kramilius, Australija

    2013-08-11 08:24

    Štai ir vėl tas suvalkietis dairosi į “allio “Raseiniai. Dėmesį atkreipė Ilonos Pertrosevičienės straipsnis rasytas pries du metus. “Lenkų Viešnage Raseiniuose.”
    Atrodo kad nebuvo kalbėta apie Vilniaus okupaciją.? Tai ir likote draugai..
    Jeigu rasite vietos ir turėsite rašalo norečiau pasidalinti mano draugyste su lenkais.
    Ne paslaptis pamelaves mano metus stojau į Gen. Plechavičiaus “Vietine Rinktinę”,
    Atsidūrėme Jašiūnuose ir Šalčinikeliuose.Ten niekas nenorėįo kalbėti lietuviskai su mumis.. Ačiū Dievui. Tik vėliau sužinojome,kad čia viešpatavo Armija Krajova. Vokiečiu apginkluota su mūsų ginklais . Nuo jų žuvo du šimtai mūsiškių.Vokiečiams reikėjo vyrų Rytu fronte. Vieton garantavę kad mūs neveš iš Lietuvos pareikalavo važiuoti I Rytų frontą. Gen Plechavičius atsisakė. Jo Štabą arreštavo ir išvežė į Saliaspily Latvijoje.,o musu kareiviu plehavičiukų sušaudė 86 Paneriuose ir kitus išvežė į Vokietiją. .Grižtu į Sajūdžio laikus ir žuvusius prie TV bokšto Vilniuje. Šį kartą
    mus jau surado Pasauline spauda.. Žurnalas “LIFE” paskyrė Lietuvai 13 lapų. Buvau sisidraugaves su lenkiuku Sbišek. Jis dirbo mūsų dienrasčio administacijoje. Man atvežė 100 LIFE žurnalų.. Draugystė tesėsi. “Cepelinai” pas lietuvius buvo skanesni negu pas lenkus. Prieš kokius penkis menesius vėl susitikome Lietuvių klube. Bekalbant aš nieko negalvodamas užsiminiau apie Želigovskio užėmima Vilniaus krašto. Sbišekas atsuko savo šniautą ir suvapaliovo “You mean liberated” Tai manai,kad išlaisvintas ?. Aš pasikėliau ir nuėjau. Pasibaigė mūsų draugystė ir daugiau jo nematėme prie lietuviškų “Cepelinų, ar Lietuvių klūbe..Be tokios draugystės aš galiu gyventi. Antanas Kramilius Australija