Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]„Didžiasai altorius medinis, padarytas 1910 metuose vardu Dievo Apvaizdos; papuoštas koliumnomis [kolonomis], stovylomis ir drožiniais paauksuotais, nuteptas. Tabernaculum medinis, nuteptas, dalimis paauksuotas iš oro pus?s, ir vidus visas gražiai išauksuotas, durel?s jo gražios ir užraktas geras. Apvaizdos paveikslas padarytas iš medžio, visas paauksuotas ir patalpintas aukštai didžiajame altoriuje. Jame patalpintas paveikslas Dievo Motinos Glob?jos ir patalpinta V.[iešpaties] J?zaus stovyla. Altoriaus mensa iš medžio. Ties altoriaus mensa du laipsniu [laipteliai] iš medžio. Didžiojo altoriaus stovis geras.“
Kair?je bažny?ios pus?je stov?jo antrasis altorius – „nukryžiavoto Viešpaties J?zaus, padarytas 1908 metais; medinis, papuoštas koliumnomis ir paauksuotais drožiniais, nuteptas ir vietomis paauksuotas; jame aukštai patalpintas kryžius nukryžiavoto Išganytojo. Tre?iasis altorius dešin?je [bažny?ios] pus?je šv. Juozapo, medinis, padarytas 1908 metais; papuoštas koliumnomis ir paauksuotais drožiniais, nuteptas, vietomis paauksuotas. Jame aukštai patalpintas paveikslas šv. Juozapo, o žemiau Nekalto prasid?jimo Šven?iausios Panel?s. To altoriaus stovis geras, išvaizda graži“.
Taip Les?i? bažny?ios altoriai aprašyti 1924 m. bažny?ios inventoriuje, tokius juos matome ir dabar, beveik po 100 met?. Ta?iau prieš 200 met? neseniai pastatytos bažny?ios vidus atrod? kitaip.
1820 m. vizitacijos akte pažym?ta, kad Les?i? bažny?ia pastatyta 1789 m. geguž?s 20 d. – tai ypa? svarbi detal?, leidžianti datuoti jos istorijos pradži?. Minima, kad bažny?ioje buvo trys altoriai. Didysis medinis, staliaus darbo – taigi naujas – altorius nudažytas juodai. Pirmajame jo tarpsnyje buvo garbinamas Šven?iausiosios Mergel?s Maloningosios paveikslas paauksuotuose mediniuose r?muose. Už jo tuš?ia vieta. Antrajame tarpsnyje – šv. Antano paveikslas, 
[2]?taisytas ? nudažytus r?mus.
Antrasis ant lent? iliuziškai tapytas altorius dviej? tarpsni?. Pirmajame tarpsnyje mediniuose dažytuose r?muose naujas nukryžiuoto J?zaus Kristaus fig?r? vaizduojantis paveikslas, o antrajame šv. Ignoto (Lojolos) atvaizdas.
Tre?iasis taip pat ant medin?s mensos ?rengtas ir ant lent? iliuziškai tapytas altorius. Pirmajame jo tarpsnyje buvo Nekaltai Prad?tos Šven?iausiosios Mergel?s Marijos paveikslas. „Už jo“ auksuotais ir sidabriniais apkaustais ant drob?s tapytas Dievo Motinos ?enstakavos Marijos paveikslas. Antrajame tarpsnyje naujas šv. Apolonijos paveikslas. Iš akte pateikt? žini? galima sp?ti, kad per prab?gusius 15 met? buvo ?rengtas naujas didysis altorius, nes neminima, kad jis buvo iliuziškai tapytas. Taip pat ?sigyti nauji II altoriuje buv? J?zaus Kristaus, o III altoriuje – šv. Apolonijos paveikslai.
Kod?l Les?iuose atsirado J?zaus Nazarie?io statula? Šio J?zaus Kristaus katalikiškoje ikonografijoje J?zaus Nazarie?io pavadinim? ?gavusio meninio atvaizdo paplitim? LDK tyrin?jusi Regimanta Stankevi?ien? rašo, kad 1614 m. Ispanija Šiaur?s Afrikoje už?m? arab? gyvenviet? Mamor? ir ?k?r? Užj?rio šv. Mykolo [Arkangelo] fort?. Po kurio laiko ?ia pastatyta bažny?ia sudeg? ir iki 1667 m. pastatyta nauja, ? j? iš Ispanijos kapucin? vienuoliai atgabeno vadinam?j? rengiam?j? stovin?io J?zaus fig?r?. 1681 m. menkai apsaugot? fort? be kovos už?m? arabai. Gubernatorius ir kunigai buvo paleisti ir gr?žo ? 
[3]Ispanij?, ta?iau kiti žmon?s ir bažny?ioje buv? turtai buvo išgabenti ? nauj?j? Maroko sostin? Meknes?. ?ia šventieji krikš?ioni? atvaizdai buvo išniekinti: tampyti gatv?mis, o stovin?io J?zaus statula ?mesta ? „li?t? duob?“.
Ispanijoje bas?j? trinitori? vienuolija sureng? rinkliav? išpirkti arab? nelaisv?je likusius 211 krikš?ioni?, taip pat pagrobtus švent?j? atvaizdus ir kitus kulto objektus. Išpirkimo aktas ?vyko 1682 m. sausio 28 d. Li?t? duob?je pabuvusi? J?zaus statul? trinitoriai pasiliko, j? pastat? viename iš savo bažny?ios Madride altori?. ?ia statula imta gerbti kaip maloningas Išganytojo atvaizdas, pagars?j?s stebuklais. Trinitori? išpirktoji statula kartais vadinama Madrido J?zumi. XIX a. d?l atvaizd? globojusios šeimos jai prigijo Medinaceli`? J?zaus Nazarie?io pavadinimas, ta?iau nuo atsid?rimo Madrido trinitori? šventov?je ji dažniausiai vadinama J?zumi Nazarie?iu. Taip susiformav?s J?zaus Nazarie?io kultas plito ?vairiomis pamaldumo formomis, pvz., atvaizdui statytos koply?ios ir altoriai.
1700 m. birželio 8 d. Vilni? pasiek? iš Romos atsi?sta naujai Antakalnyje statomos trinitori? bažny?ios didžiajam altoriui skirtos J?zaus Nazarie?io statulos galva ir rankos. Vilniuje išdrožtas fig?ros korpusas ir kiti elementai. Iš ?ia J?zaus Nazarie?io kultas bei jo atvaizdai plito po Lietuv?, o XIX a. pirmojoje pus?je, o gal dar XVIII a. pabaigoje, pasiek? ir Les?ius. Pagal R.Stankevi?ien?s surinktus duomenis, vien dabartinio Raseini? rajono teritorijoje J?zaus Nazarie?io atvaizdai užfiksuoti 9 bažny?iose.
Per prab?gusius šimtme?ius bažny?ioje ?vyko nemažai poky?i?, ne kart? keit?si altoriai, ta?iau iki šiol liko m?sl?, kod?l dabar ? Les?i? bažny?i? susirink? parapijie?iai didžiajame altoriuje nemato J?zaus Nazarie?io statulos. Galimas atsakymas – tod?l, kad 1962 m. statula perduota muziejui. Ta?iau prieš metus prad?jus tyrin?ti altori? paaišk?jo, kad vieta už Dievo Motinos paveikslo n?ra tuš?ia. Nežinia kiek met? (tikriausiai nuo XX a. vidurio) altoriaus paveikslas nebuvo judinamas ir buvo neaišku, kas yra už jo. Tik?kim?s, kad ši m?sl? bus ?minta rugpj??io 2 d., tradicini? šv. Ignoto atlaid? metu, kai tikintieji išvys, k? slepia altorius. Ta?iau ?minus vienas m?sles iškyla kitos – kaip raš?me aukš?iau, senuosiuose bažny?ios inventoriuose minima, kad buvo kei?iamas ir tre?iojo altoriaus paveikslas…
Lieka tik viltis, kad iškilm?s nesugadins koks nors koronos viruso protr?kis ir bent viena m?sle Les?iuose liks mažiau.