Lietuvoje Piet? Amerikos tradicijos (arba kod?l kasinink?ms pas mus nelinksma)

Versija spausdinimui

ar?nas BARKAUSKAS

Ir vent?, ir nelaim?

Kasinink?s pasakojimas: ? darb? einu kaip ? vent? ir taip jau?iuosi kiekvien? dien?. Niekada nepersidirbu, kiekvien? dien? bendrauju su geranorikais mon?mis. Nuolatiniai klientai per ventes dovanoja atvirukus, saldainius. Esu labai patenkinta savo darbu. Ir inau, kod?l. Tod?l, kad dirbu ne Lietuvoje veikian?iame prekybos centre. Direktorius ir vadybininkai su manimi elgiasi kaip su mogumi ir gerbia mane kaip darbuotoj?. Man ne g?da pasakyti kaimynui ar draugui, kad dirbu kasininke prekybos centre!!!
Pasirodo, b?ti kasininke malonu, deja, ne Lietuvoje. Graiai apie kasinink?s darb? internete papasakojusi moteris dirba Vokietijoje.
Pana? pasakojim? teko gird?ti ir i Londone esan?iame prekybos centre dirban?ios jaunos moters. Ji diaug?si darbdavi? taktu.
Jei padalinio vadovei pasirodo, kad esu pavargusi, pati pasi?lo kur? laik? padirb?ti kitokio pob?dio darb? kur nors prekybos sal?je arba tiesiog ieiti pasivaik?ioti ir
pakv?puoti grynu oru. Kiek inau, Lietuvoje poi?ris ? kasininkes yra visikai kitoks, dalijosi pasteb?jimais usienyje jau apie deimtmet? gyvenanti lietuv?. Deja, ji visikai teisi.
tai kitas internete aptiktas pasakojimas apie Lietuvoje kasininke dirbusi? jaun? moter?.

Prarado visk?

Jauna eima kelis metus niekaip negal?jo susilaukti vaiko. ?jo pas daktarus, pas ?vairius konsultantus, bet tai nepad?jo. Pagaliau, atrod?, kad ? j? vargan? gyvenim?l? pasibeld? laim?. Atsimenu, su kokiu diaugsmu prane?, kad jie laukiasi dukryt?s.
Bet suv?r?jusiems darbdaviams tai visikai ner?p?jo. Paaikin?, kad ?kin? situacija labai sud?tinga, darbdaviai besilaukian?iai kasininkei pailgino darbo dien?, sumaino atlyginim?, dav? papildom? pareig?. Jauna moteris netur?jo galimybi? tam prieintis, nes kitokio darbo tuo metu negal?jo gauti, o pajam? nebuvo…
Kuo visa tai baig?si? N??ia moteris buvo ver?iama krauti ir tampyti sunkias prekes, ? tualet? tik kas tris valandas. Darbe nuolatinis stresas ant kasinink?s pl?stasi,
kas tik netingi.
Vien? dien? jai pasidar? labai bloga ir moteris pasipra?, kad ileist? namo likus 2 valandoms iki darbo dienos pabaigos. Ta?iau jos neileido ir dar prid?r?: jei kit? kart? nor?si eiti praau, bet neumirk, kad ?ia ne ligonin?, tod?l i?jusi sugr?ti nebegal?si.
Tai vargelei gim? pusseptinto m?nesio mergait?, kuri antr? dien? mir?. Prasid?jus n?tumo komplikacijoms, mama dvi savaites tur?jo praleisti ligonin?je. Ligonin?je ji
suinojo, kad atleista i darbo. Prieastis pravaikta.
Taip ir liko ligota, nelaiminga moteris be darbo ir be ateities. Band? iekoti teisyb?s valdikose institucijose, ta?iau Darbo inspekcijoje jai atvirai pasak?: mergaite, jie juk milijardus varto, tod?l daro, k? nori.
i? istorij? papasakojusi moteris retorikai klausia: mon?s, ar j?s turite nors kiek savigarbos? Prekybos centrai l?ta nuo lankytoj?, o j?s tiems beso?iams neate pinigus. Kod?l, mon?s, j?s juos maitinate, kod?l eriate ? monstr???? Jis gi j?s? krauju minta

Atsiv?r? akys

Apie apgail?tin? kasininki? pad?t? Lietuvoje kalbama jau seniai, ta?iau valstybin?ms institucijoms akys, regis, atsiv?r? tik dabar.
Valstybin?s darbo inspekcijos pareig?nai patikrino didi?j? prekybos tinkl? parduotuves. Kas penktoje patikrintoje nustatyti darbo laiko apskaitos paeidimai – darbuotojai dirbo virvalandius, nebuvo sudaryti darbo grafikai, aptikta kit? darbo ?statym? paeidim?.
Inspekcija nuolat gauna prekybos darbuotoj? nusiskundim? d?l j? paeidiam? teisi?, ypa? d?l darbo laiko apskaitos. Atsivelgdami ? i? informacij?, patikrinome arti 100 prekybos centr? didiuosiuose alies miestuose, beveik dvideimties j? vadovai patraukti administracin?n atsakomyb?n, keli? vykusi? reid? Vilniuje, Kaune, Klaip?doje, iauliuose, Panev?yje bei Alytuje rezultatus komentavo laikinai vykdantis Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas Vilius Ma?iulaitis.
Daugiausia paeidim? aptikta Iki ir Maxima parduotuv?se, kiek maiau Rimi ir Norfa prekybos centruose.
Pasak Valstybin?s darbo inspekcijos vadovo, neapskaityti darbuotoj? virvalandiai yra vienas iurk?iausi? darbo teis?s paeidim?, o nesudarius ar nepaskelbus
darbo grafik? atsiranda galimyb? piktnaudiauti darbuotoj? darbo laiku. Tai rimti darbo ?statym? paeidimai, aptinkami tiek didiuosiuose prekybos centruose, tiek ir maose parduotuv?se. Tod?l inspekcija ir toliau aktyviai rengs ?vairius patikrinimus bei reidus, kad tokie ydingi darbo santykiai neb?t? praktikuojami, tikina V. Ma?iulaitis.
Administracini? teis?s paeidim? kodekse u darbo laiko apskaitos paeidimus numatyta bauda nuo 500 iki 3 t?kst. lit?. U ? paeidim? pakartotinai skiriama bauda gali iaugti iki 10 t?kst. lit?.

Ar ?vyks permain??

Ar po io tyrimo pager?s prekybos centr? darbuotoj? darbo s?lygos? Ar bus imtasi koki? nors priemoni? situacijai pakeisti?
Kitos alys stengiasi kelti kasininki? presti?. Antai ne per seniausiai ? Kob?s miest? suvaiavo kasinink?s i visos Japonijos. Jos kovojo d?l kruop?iausios ir paslaugiausios kasinink?s titulo. Kasinink?s i 43 prekybos centr? skai?iavo prekes ir aptarnavo klientus. Ant scenos, stebimos i?rov?, pardav?jos tur?jo nuskenuoti prekes, apskai?iuoti sum? u pirkinius ir aptarnauti pirk?jus, kuriuos vaidino aktoriai ir aktor?s. Tarp i?rov? s?dintys teis?jai vertino kasininki? sugeb?jimus aptarnauti pirk?jus, profesinius sugeb?jimus ir greit?.Ta?iau Lietuvoje poi?ris ? maai kvalifikuot? darb? danai b?na i anksto menkinantis. Alio, Raseini? kraptotyrininkui vienas turtingas darbdavys teig?, jog daniausiai tenka susidurti su tokiais darbo iekan?iais mon?mis, kurie, anot jo, tiesiog negali kelti pasitik?jimo. Verslininkas pasakojo:
Ateina mogus darbintis, a jo ir klausiu:
- Kokio darbo iekote?
Atsako:
- Bet kokio. Galiu ir valytoja
dirbti, ir krov?ja, visk? daryti galiu.
- O koks jums darbas patinka labiausiai, – klausiu.
- Man, sako, nesvarbu, bet kok? dirbsiu.
Tada visk? su tuo mogumi aptariu, pasakau, kad alga oficiali, paaikinu, koks bus darbo grafikas. mogus su viskuo sutinka kad tik darb? gaut?. Ta?iau po m?nesio
ateina ir sako: ne, tokio darbo negaliu dirbti, nes labai jau sunku, geriau eisiu ? darbo bir?, vietoj t?kstan?io gausiu penkis imtus, bet nereik?s dirbti.

Kaip paskirstyti gerov??

Niekam ne paslaptis, kad prekybos centrai gauna didelius pelnus. is verslas kakuo panaus ? naftos gavyb?: pelnas teka nenutr?kstan?iais srautais.
Kaip tas pelnas paskirstomas? Kokia dalis jo tenka, pavyzdiui, kasininkams, be kuri? prekybos konvejeris sustot?? Deja, tyrim? atlikusi Valstybin? darbo inspekcija to nepaskai?iavo. N?ra abejon?s: jei bent vienas papildomas procentas pelno b?t? skiriamas kasininkams, ie mon?s darboviet?je pasijaust? visikai kitaip.
Pasaulyje egzistuoja keli socialin?s gerov?s paskirstymo modeliai. Socialiai labiausiai atsakingas yra skandinavikas modelis. Pavyzdiui, didiulius pelnus i naftos gavybos gaunanti Norvegija didel? dal? pajam? skiria ?vairioms socialin?ms programoms, tod?l alyje maai skurdo ir paeminimo. Visikai kitoks modelis taikomas, pavyzdiui, daug naftos turin?iose Piet? Amerikos alyse. ?ia peln? pasiglemia tik bosai, o likusiems barstomi tik skurd?s trupiniai nuo gerov?s stalo ir, be to, dar nuomiai mojuojama botagu. Deja, tenka pripainti, jog Lietuvoje galioja Piet? Amerikai b?dingas socialin?s gerov?s paskirstymo modelis ir n?ra joki? poymi?, kad jis artimiausiu metu gal?t? b?ti pakeistas ? skandinavik?.

Komentarų nėra