Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Ir švent?, ir nelaim?
Kasinink?s pasakojimas: „? darb? einu kaip ? švent? ir taip jau?iuosi kiekvien? dien?. Niekada nepersidirbu, kiekvien? dien? bendrauju su geranoriškais žmon?mis. Nuolatiniai klientai per šventes dovanoja atvirukus, saldainius. Esu labai patenkinta savo darbu. Ir žinau, kod?l. Tod?l, kad dirbu ne Lietuvoje veikian?iame prekybos centre. Direktorius ir vadybininkai su manimi elgiasi kaip su žmogumi ir gerbia mane kaip darbuotoj?. Man ne g?da pasakyti kaimynui ar draugui, kad dirbu kasininke prekybos centre!!!“
Pasirodo, b?ti kasininke – malonu, deja, ne Lietuvoje. Gražiai apie kasinink?s darb? internete papasakojusi moteris dirba Vokietijoje.
Panaš? pasakojim? teko gird?ti ir iš Londone esan?iame prekybos centre dirban?ios jaunos moters. Ji džiaug?si darbdavi? taktu.
„Jei padalinio vadovei pasirodo, kad esu pavargusi, pati pasi?lo kur? laik? padirb?ti kitokio pob?džio darb? kur nors prekybos sal?je arba tiesiog išeiti pasivaikš?ioti ir
pakv?puoti grynu oru. Kiek žinau, Lietuvoje poži?ris ? kasininkes yra visiškai kitoks“, – dalijosi pasteb?jimais užsienyje jau apie dešimtmet? gyvenanti lietuv?. Deja, ji visiškai teisi.
Štai kitas internete aptiktas pasakojimas apie Lietuvoje kasininke dirbusi? jaun? moter?.
Prarado visk?
„Jauna šeima kelis metus niekaip negal?jo susilaukti vaiko. ?jo pas daktarus, pas ?vairius konsultantus, bet tai nepad?jo. Pagaliau, atrod?, kad ? j? vargan? gyvenim?l? pasibeld? laim?. Atsimenu, su kokiu džiaugsmu praneš?, kad jie laukiasi dukryt?s.
Bet sužv?r?jusiems darbdaviams tai visiškai ner?p?jo. Paaiškin?, kad ?kin? situacija labai sud?tinga, darbdaviai besilaukian?iai kasininkei pailgino darbo dien?, sumažino atlyginim?, dav? papildom? pareig?. Jauna moteris netur?jo galimybi? tam priešintis, nes kitokio darbo tuo metu negal?jo gauti, o pajam? nebuvo…
Kuo visa tai baig?si? N?š?ia moteris buvo ver?iama krauti ir tampyti sunkias prekes, ? tualet? – tik kas tris valandas. Darbe nuolatinis stresas – ant kasinink?s pl?stasi,
kas tik netingi.
Vien? dien? jai pasidar? labai bloga ir moteris pasipraš?, kad išleist? namo likus 2 valandoms iki darbo dienos pabaigos. Ta?iau jos neišleido ir dar prid?r?: jei kit? kart? nor?si eiti – prašau, bet neužmiršk, kad ?ia ne ligonin?, tod?l iš?jusi sugr?žti nebegal?si.
Tai vargšelei gim? pusseptinto m?nesio mergait?, kuri antr? dien? mir?. Prasid?jus n?štumo komplikacijoms, mama dvi savaites tur?jo praleisti ligonin?je. Ligonin?je ji
sužinojo, kad atleista iš darbo. Priežastis – pravaikšta.
Taip ir liko ligota, nelaiminga moteris be darbo ir be ateities. Band? ieškoti teisyb?s valdiškose institucijose, ta?iau Darbo inspekcijoje jai atvirai pasak?: mergaite, jie juk milijardus varto, tod?l daro, k? nori.“
Ši? istorij? papasakojusi moteris retoriškai klausia: „Žmon?s, ar j?s turite nors kiek savigarbos? Prekybos centrai l?žta nuo lankytoj?, o j?s tiems beso?iams nešate pinigus. Kod?l, žmon?s, j?s juos maitinate, kod?l šeriate š? monstr???? Jis gi j?s? krauju minta…“
Atsiv?r? akys
Apie apgail?tin? kasininki? pad?t? Lietuvoje kalbama jau seniai, ta?iau valstybin?ms institucijoms akys, regis, atsiv?r? tik dabar.
Valstybin?s darbo inspekcijos pareig?nai patikrino didži?j? prekybos tinkl? parduotuves. Kas penktoje patikrintoje nustatyti darbo laiko apskaitos pažeidimai – darbuotojai dirbo viršvalandžius, nebuvo sudaryti darbo grafikai, aptikta kit? darbo ?statym? pažeidim?.
„Inspekcija nuolat gauna prekybos darbuotoj? nusiskundim? d?l j? pažeidžiam? teisi?, ypa? d?l darbo laiko apskaitos. Atsižvelgdami ? ši? informacij?, patikrinome arti 100 prekybos centr? didžiuosiuose šalies miestuose, beveik dvidešimties j? vadovai patraukti administracin?n atsakomyb?n“, – keli? vykusi? reid? Vilniuje, Kaune, Klaip?doje, Šiauliuose, Panev?žyje bei Alytuje rezultatus komentavo laikinai vykdantis Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas Vilius Ma?iulaitis.
Daugiausia pažeidim? aptikta „Iki“ ir „Maxima“ parduotuv?se, kiek mažiau – „Rimi“ ir „Norfa“ prekybos centruose.
Pasak Valstybin?s darbo inspekcijos vadovo, neapskaityti darbuotoj? viršvalandžiai yra vienas šiurkš?iausi? darbo teis?s pažeidim?, o nesudarius ar nepaskelbus
darbo grafik? atsiranda galimyb? piktnaudžiauti darbuotoj? darbo laiku. „Tai – rimti darbo ?statym? pažeidimai, aptinkami tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek ir mažose parduotuv?se. Tod?l inspekcija ir toliau aktyviai rengs ?vairius patikrinimus bei reidus, kad tokie ydingi darbo santykiai neb?t? praktikuojami“, – tikina V. Ma?iulaitis.
Administracini? teis?s pažeidim? kodekse už darbo laiko apskaitos pažeidimus numatyta bauda nuo 500 iki 3 t?kst. lit?. Už š? pažeidim? pakartotinai skiriama bauda gali išaugti iki 10 t?kst. lit?.
Ar ?vyks permain??
Ar po šio tyrimo pager?s prekybos centr? darbuotoj? darbo s?lygos? Ar bus imtasi koki? nors priemoni? situacijai pakeisti?
Kitos šalys stengiasi kelti kasininki? prestiž?. Antai ne per seniausiai ? Kob?s miest? suvažiavo kasinink?s iš visos Japonijos. Jos kovojo d?l kruopš?iausios ir paslaugiausios kasinink?s titulo. Kasinink?s iš 43 prekybos centr? skai?iavo prekes ir aptarnavo klientus. Ant scenos, stebimos ži?rov?, pardav?jos tur?jo nuskenuoti prekes, apskai?iuoti sum? už pirkinius ir aptarnauti pirk?jus, kuriuos vaidino aktoriai ir aktor?s. Tarp ži?rov? s?dintys teis?jai vertino kasininki? sugeb?jimus aptarnauti pirk?jus, profesinius sugeb?jimus ir greit?.Ta?iau Lietuvoje poži?ris ? mažai kvalifikuot? darb? dažnai b?na iš anksto menkinantis. „Alio, Raseini?“ krapštotyrininkui vienas turtingas darbdavys teig?, jog dažniausiai tenka susidurti su tokiais darbo ieškan?iais žmon?mis, kurie, anot jo, tiesiog negali kelti pasitik?jimo. Verslininkas pasakojo:
Ateina žmogus darbintis, aš jo ir klausiu:
- Kokio darbo ieškote?
Atsako:
- Bet kokio. Galiu ir valytoja
dirbti, ir krov?ja, visk? daryti galiu.
- O koks jums darbas patinka labiausiai, – klausiu.
- Man, sako, nesvarbu, bet kok? dirbsiu.
Tada visk? su tuo žmogumi aptariu, pasakau, kad alga oficiali, paaiškinu, koks bus darbo grafikas. Žmogus su viskuo sutinka – kad tik darb? gaut?. Ta?iau po m?nesio
ateina ir sako: ne, tokio darbo negaliu dirbti, nes labai jau sunku, geriau eisiu ? darbo birž?, vietoj t?kstan?io gausiu penkis šimtus, bet nereik?s dirbti.
Kaip paskirstyti gerov??
Niekam ne paslaptis, kad prekybos centrai gauna didelius pelnus. Šis verslas kažkuo panašus ? naftos gavyb?: pelnas teka nenutr?kstan?iais srautais.
Kaip tas pelnas paskirstomas? Kokia dalis jo tenka, pavyzdžiui, kasininkams, be kuri? prekybos konvejeris sustot?? Deja, tyrim? atlikusi Valstybin? darbo inspekcija to nepaskai?iavo. N?ra abejon?s: jei bent vienas papildomas procentas pelno b?t? skiriamas kasininkams, šie žmon?s darboviet?je pasijaust? visiškai kitaip.
Pasaulyje egzistuoja keli socialin?s gerov?s paskirstymo modeliai. Socialiai labiausiai atsakingas yra skandinaviškas modelis. Pavyzdžiui, didžiulius pelnus iš naftos gavybos gaunanti Norvegija didel? dal? pajam? skiria ?vairioms socialin?ms programoms, tod?l šalyje mažai skurdo ir pažeminimo. Visiškai kitoks modelis taikomas, pavyzdžiui, daug naftos turin?iose Piet? Amerikos šalyse. ?ia peln? pasiglemžia tik bosai, o likusiems barstomi tik skurd?s trupiniai nuo gerov?s stalo ir, be to, dar nuožmiai mojuojama botagu. Deja, tenka pripažinti, jog Lietuvoje galioja Piet? Amerikai b?dingas socialin?s gerov?s paskirstymo modelis ir n?ra joki? požymi?, kad jis artimiausiu metu gal?t? b?ti pakeistas ? skandinavišk?.