[1]Gegužės pabaigoje Lietuvos kultūros taryba (institucija, konkurso tvarka paskirstanti valstybės lėšas kultūriniams projektams) baigė skelbti antrojo etapo rezultatus. Raseinių rajono kultūros centro projektui „Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis Raseiniuose“ paskirtas dalinis finansavimas – 5 300 Eur. Apibendrinus abiejų etapų rezultatus, iš septynių mūsų pateiktų paraiškų finansuotos keturios, bendra suma – 22 900 Eur. Tai tikrai neblogas rezultatas, nes vidutiniškai LKT paremia apie trečdalį visų įvairioms programoms ir sritims pateiktų paraiškų. Žinoma, vertinimai ir finansuotų paraiškų skaičius gali būti labai įvairūs. Programai „Lietuvos valstybės šimtmetis“ pateikta beveik 300 paraiškų, iš jų finansuota tik 50, tarp jų ir mūsų Kultūros centro paraiška „Lietuvos valstybės metraštis. Šimtmečio ženklai“. Projektas „Prabylančios miesto erdvės“ finansuojamas jau ketvirtus metus iš eilės, šiemet paraiška ekspertų labai gerai įvertinta, pagal surinktų vertinimo balų skaičių tarpsritinių projektų programoje ji pirmoje vietoje.
[2]Taigi, Raseinių rajono kultūros centras jau keletą metų sėkmingai dalyvauja lėšų kultūrinei veiklai „dalybose“. Konkurencija tikrai didelė, užtenka pažvelgti į galutines vertinimo lenteles, kokios Lietuvos įstaigos ir organizacijos gauna dalinį finansavimą savo projektams. Čia neišskiriamos institucijos pagal savo statusą, svorį kultūros bendruomenėje ar darbuotojų skaičių. Vienodomis sąlygomis konkuruoja Lietuvos dailės akademija, Muzikos ir teatro akademija, kitos valstybinės kultūros institucijos, regionų kultūros centrai ir daugybė viešųjų įstaigų ir asociacijų. Visuomenėje girdėti vis daugiau nepasitenkino balsų dėl tokios neproporcingos konkurencijos, kai su valstybinėmis įstaigomis, turinčiomis šimtus etatinių darbuotojų, priverstos varžytis kaimo bendruomenės ar nedidelės nevyriausybinės organizacijos. Žinoma, vertinimo kriterijai vienodi visiems, reikia tikėtis, kad sprendimą lemia ne pareiškėjo vardo solidumas, bet pati projekto idėja. Planuojama šių lėšų paskirstymo pertvarka, sukuriant atskirą fondą ir regionines kultūros tarybas. Nežinia, ar tokios permainos tikrai duos savo vaisius, ar neatsitiks taip, kad rajonų organizacijų paraiškos automatiškai keliaus į „žemesnę lygą“, kur finasavimas bus daug skurdesnis, ir, neatsižvelgiant į vykdomas kultūrines veiklas, bus įgyvendinamas „tolygaus paskirstymo principas“. Taigi, „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ vis mažės, o pagrindinė lėšų dalis, kaip ir šiuo metu, nuguls megapoliuose. Idėjų juk negalima skirstyti į valstybinės reikšmės ir regionines. Labai sunku būtų įvertinti, kas yra svarbiau šalies kultūrinės raidos perspektyvoje – atstovavimas Lietuvai Venecijos bienalėje ar parama kaimo mėgėjų teatrui.
Grįžtant prie mūsų krašto aktualijų, kuo gi Lietuvos kultūros tarybos parama yra svarbi mums. Pirmiausia – tai papildomos lėšos, suteikiančios perspektyvą paįvairinti rajono kultūrinį gyvenimą, pasikviesti daugiau skirtingų žanrų atlikėjų. Antra – tai naujų idėjų, netradicinės veiklos skatimas, galimybė eksperimentuoti ieškant kitokių veiklos formų. Kultūra –kūrybinis procesas, jame visada turi likti vietos spontaniškumui ir netikėtumo faktoriui.
Arūnas Kazlauskas,
Kultūros centro projektų vadovas