Lietuvos Å«kiams grÄ—smÄ™ kelianÄios ligos – nuostoliai kompensuojami, taÄiau bÅ«tina laikytis saugumo
PaukÅ¡Äių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mÄ—lynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnÄ™ grÄ—smÄ™. VirusinÄ—s, greitai plintanÄios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik Å«kininkams, bet ir valstybei, tad norint iÅ¡vengti jų plitimo bÅ«tina laikytis visų saugos priemonių.
Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių.
Teisę į nuostolių kompensavimą turi:
• ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise;
• jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą;
• jeigu nÄ—ra sunkumų patirianti įmonÄ—, iÅ¡skyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dÄ—l gyvÅ«nų užkreÄiamosios ligos;
• jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai;
• kompensuojama tik už tuos Å«kinius gyvÅ«nus, kurie nugaiÅ¡o, buvo paskersti ar nugaiÅ¡inti naikinant gyvÅ«nų užkreÄiamosios ligos židinį;
• kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Likviduojant gyvÅ«nų užkreÄiamosios ligos židinį, vykdant skubias priemones, iki 100 proc. atlyginami nuostoliai už:
• sunaikintus Å«kinius gyvÅ«nus (vidutine rinkos verte, buvusia prieÅ¡ mÄ—nesį prieÅ¡ pasireiÅ¡kiant užkreÄiamajai ligai);
• sunaikintus gyvūninius produktus – mėsą, pieną, kiaušinius;
• sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas;
• atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją;
• ūkinių gyvūnų gaišinimą;
• nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje);
• užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.
Nuostoliai apskaiÄiuojami vadovaujantis žemÄ—s Å«kio ministro įsakymu patvirtinta Nuostolių, kuriuos patyrÄ— gyvÅ«nų savininkai, vykdydami gyvÅ«nų užkreÄiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones, taip pat salmoneliozÄ—s valstybinÄ—s programos priemones, apskaiÄiavimo metodika. SkaiÄiuojant nuostolius minusuojamos iÅ¡ draudimo įmonių gautos draudimo iÅ¡mokos ir nepatirtos įprastos iÅ¡laidos.
Kur kreiptis?
Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus nuo oficialaus VMVT patvirtinimo apie ligos židinio likvidavimą dienos arba nuo prevencijos priemonių įvykdymo buferinėje zonoje dienos, arba nuo VMVT patvirtinimo, kad ūkinių gyvūnų savininkas įvykdė salmoneliozės valstybinės programos priemones, turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti šiame apraše nurodytus dokumentus.
Nuostoliai gali būti ir nekompensuojami, jeigu:
• ligÄ… sukÄ—lÄ— tyÄiniai Å«kinių gyvÅ«nų savininkų veiksmai, t. y. jei savininkai savo veiksmais ar neveikimu prisidÄ—jo prie gyvÅ«nų užkreÄiamosios ligos sukÄ—limo ar iÅ¡plitimo arba trukdÄ— VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvÅ«nų užkreÄiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones;
• ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienus metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.
Kaip saugoti Å«kius
Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams:
• Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
• Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
• PrieÅ¡ įvažiavimÄ… į paukÅ¡tininkystÄ—s Å«kio teritorijÄ… turi bÅ«ti užtikrinta visų įvažiuojanÄių transporto priemonių dezinfekcija.
• Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi bÅ«ti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalÄ—tų patekti laukiniai paukÅ¡Äiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, paÅ¡arų laikymÄ… reglamentuojanÄių, teisÄ—s aktų reikalavimus.
• Ūkyje privalu registruoti informacijÄ… apie paukÅ¡Äių gaiÅ¡imÄ…, vandens bei paÅ¡arų suvartojimÄ…, kad bÅ«tų galima anksti nustatyti ligÄ… ir sustabdyti užkrato plitimÄ… į kitas teritorijas.
Rekomendacijos mažiems naminių paukÅ¡Äių Å«kiams:
• PavasarinÄ—s ir rudeninÄ—s paukÅ¡Äių migracijos metu (kovo–balandžio ir rugsÄ—jo–spalio mÄ—n.) laikyti naminius paukÅ¡Äius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginÄ—mis, apsauganÄiomis nuo kontakto su laukiniais migruojanÄiais paukÅ¡Äiais.
• Naminiams paukÅ¡Äiams skirtÄ… paÅ¡arÄ… laikyti taip, kad jis bÅ«tų apsaugotas nuo laukinių paukÅ¡Äių, graužikų ir kitų gyvÅ«nų, galinÄių mechaniÅ¡kai perneÅ¡ti virusÄ….
• Nenaudoti naminių paukÅ¡Äių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
• Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukÅ¡Äių.
• Nesilankyti kitose paukÅ¡Äių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukÅ¡Äiais.
Kaip išvengti mėlynojo liežuvio ligos patekimo į ūkį
• Į ūkį įsivežkite tik sveikus gyvulius.
• Užtikrinkite gyvulių transporto valymą ir dezinfekciją.
• Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę.
• Naudokite vabzdžius atbaidanÄias priemones, laiku Å¡alinkite mÄ—Å¡lÄ….
• Ä®tarus užkreÄiamÄ…jÄ… ligÄ…, jei įmanoma, atskirkite serganÄius gyvulius nuo kitų, neiÅ¡vežkite Å«kinių gyvÅ«nų ir jų produktų iÅ¡ laikymo vietos.
SVARBU: mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga.
Kaip išvengti snukio ir nagų ligos patekimo į ūkį
• vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais gyvūnais;
• vengti lankytis gyvūnų turguose ir ūkiuose;
• vengti kontaktų su paviršiais, suterštais gyvūnų išmatomis;
• laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas.
Pastebėjus snukio ir nagų ligos ar panašius gyvūno sveikatos pakitimus, nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui. Laikantiems šiai ligai imlius gyvūnus gyventojams ar juos prižiūrintiems asmenims nesilankyti kitose fermose, ūkiuose, sodybose.
SVARBU: snukio ir nagų liga žmogui yra nepavojinga. Tik labai retais atvejais, po tiesioginio kontakto su serganÄiu gyvuliu, žmogui gali pasireikÅ¡ti lengvi perÅ¡alimo simptomai.
Kaip išvengti afrikinio kiaulių maro patekimo į ūkį
Pagrindiniai reikalavimai kiaulių augintojams:
draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis; privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų; ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones; naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų; asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos, lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio; neleisti pašaliniams asmenims lankytis kiaulių laikymo vietoje.
SVARBU: afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga.
Daugiau informacijos www.zum.lrv.lt , www.vmvt.lt , www.nma.lt , www.zudc.lt .
