[1]„Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme…“ – pradėjome savo tradicinį rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos renginį, skirtą Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti, Kejėnų archeologiniame komplekse. Lietuvos vardas ne kartą skambėjo eilėse, dainose. Jį pakylėjome savo širdyse… Juk ir mūsų tautos himne sakoma „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…“.
Mūsų stiprybė – vienybėje, mūsų jėga – bendruomeniškume. Organizatoriai, Palukščio ir Milašaičių kaimų bendruomenių pirmininkai Romas Rudžinskas ir Romanas Daujotas dėkoja rajono Tarybos nariui, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkui Jonui Vazgiui, Vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ vadovui Vincui Blinstrubui, Paliepių girininkui Vytautui Bulotui, kaimų bendruomenių pirmininkams, kurie visuomet randa laiko ir turi puikių patarimų. Taip mes mokomės vieni iš kitų, dalijamės gerąja patirtimi. Ačiū mūsų nuolatiniam renginių fotografui Mindaugui Tučui. Ne mažiau svarbūs mūsų nuolatiniai dalyviai, rėmėjai, pagalbininkai, Girkalnio pagrindinės mokyklos moksleiviai. Renginyje dalyvavo draugai iš Kauno ir Panevėžio. Dėkojame visiems, buvusiems drauge, pasidalijusiems savo širdies šiluma, meile savo krašto tradicijoms ir gamtai. Juk tikrai buvo nuostabu.
Turėjome galimybę pasukti laiką atgal… Tai padarė kolektyvas „Viduramžiai“, supažindinęs su Europos paveldu ir tradicijomis. Pamatėme drąsius ir stiprius riterius, jų kovas. Jais galėjo pabūti Girkalnio moksleiviai, kuriems, tikiu, buvo puikus patyrimas pajusti šauniųjų riterių aprangos ir ginklų svorį, prisiliesti prie senovės. Tradicijos ir istorija taip vaizdžiai pademonstruota, kad visiems kėlė jaudulį, susižavėjimą, pamiršti bus neįmanoma. Po riterių kautynių uždegėme pilkapiuose žvakeles, pagerbėme protėvių atminimą.
Priešpilyje šokėjų poros demonstravo senovinius šokius, papročius, kultūros tradicijas. Manau, ne vienam norėjosi sušokti viduramžių šokį, pasivaikščioti poromis nuostabioje gamtoje. Ir laužas ant piliakalnio… „Degulės“ vadovė Asta Nikžentaitienė visus kvietė pašokti, padainuoti. Paklusę jos balsui, eidami aplink laužą dainavome apie Lietuvą, apie Tėvynę, apie Lietuvos ąžuolus.
Renginį puošiantis rudens lygiadienio simbolis – besipešantys gaidžiai – simbolizuoja šaltojo ir šiltojo metų laiko priešpriešą, gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos pusiausvyrą. Gaidys yra ir tvarkos simbolis, todėl primena, kad baigę visus rudens ruošos darbus turime teisę linksmintis. Ką mes ir padarėme – pabendravę, pasivaišinę organizatorių virta skania penkių grūdų koše neskubėjome skirstytis… Tikiu, kad pabuvoję nuostabioje, turinčioje garbingą istoriją vietoje, aplankę ir pagerbę čia besiilsinčius protėvius, užkūrę vienybės laužą, padainavę, pasidžiaugę tapome geresni. Turtingesni.
Gražina Pečkaitienė,
kaimo bendruomenės „Palukštys“ narė