Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Istorijų valanda muziejuje
Praėjo daugiau kaip 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios. Galime skaičiuoti, lyginti, teisti ir girti ano meto veikėjus. O tada 1941 m.
vasara kaip maras nusiaubė Lietuvą. Prasidėjo viskas sovietmečiu: sulaikymai, kalėjimas, nacionalizacija, tremtis, raudonarmiečių plėšikavimai… Atėjusi nacistinės Vokietijos kariuomenė toliau kaip giltinė „šienavo“ Lietuvos gyventojus. Bombos, šūviai, ugnis, smurtas, nepriteklius, nežinomybė, baimė dėl savęs ir dėl artimųjų. Pamatę nacių vykdomus žiaurumus prieš žydus, net ir baimindamiesi bausmių, rizikuodami gyvybėmis, žmonės bandė padėti sulaikytiesiems laikinuosiuose getuose, nešdavo vandens ir maisto. Išgirdę apie šaudymus Gargžduose, Batakiuose, kitose vietovėse, Viduklės geležinkelininkai ragino žydus bėgti, žadėjo paslėpti. Tačiau žydai netikėjo, kad vokiečiai galėtų taip pasielgti, nes naciai aktyviai skleidė melą žadėdami darbą ir uždarbį bei susitikimą su šeimomis. Šūvių aidas ir aimanos ilgai sklandė Lietuvos padangėje. Rudenį rajono miestuose ir miesteliuose nebebuvo žydų. Vienas kitas laimingai pabėgęs nuo šaudymo klajojo po miškus ir kaimus ieškodamas, kur prisiglausti. Bėdos nesibaigė. Retas kuris valstietis atverdavo duris, dažniau paduodavo duonos puskepalį ar sūrio gabalą ir nusisukdavo. Tie, kuriems pavyko rasti prieglobstį, gyveno nuolatinėje įtampoje. Tie, kurie priglaudė, – nuolatinėje baimėje.
Kiekviena gelbėjimo istorija yra verta knygos. Pasidalinkime didvyriškomis istorijomis. Labai prašome, tikimės ir laukiame, kad į susitikimą atvyktų gelbėtojai, jų vaikai ir vaikaičiai.
Renkamės kovo 15 dieną 15 valandą Raseinių krašto istorijos muziejuje, minėsime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną: dalinsimės istorijomis, žiūrėsime rež. Dominyko Kubiliaus dokumentinius filmus „Pasaulio teisuoliai“, aptarsime Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengtą parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja pasaulį“.
Lina Kantautienė,
muziejininkė
