Lik sveika, vasara

Laiko karuselė neša mus į ateitį. Ir visai nesvarbu, kokią ją prognozuoja sinoptikai, astrologai, burtininkai. Skubame… Skubame į šventes, skubame į atostogų malonumus, į vasaros šurmulį. Kai dienos darbų ryšulėlis suskaičiuotas, kai saulutė tarsi atsisveikindama prabėga medžių viršūnėmis, ateina pavakarys. Gražiausias dienos metas prieš didelį ir šiltą vakarą Verėduvos kaimo bendruomenės namuose. Toli sklindantys muzikos garsai viliojo, ragino skubėti į Vasaros šventę. Takais ir keleliais pėsti ir važiuoti skubėjo maži ir dideli, vietiniai gyventojai ir svečiai: Tarybos narė A.Radčenko, Tarybos narė, kaimyninės Didžiulių kaimo bendruomenės pirmininkė D.Kaupaitienė ir seniūnaitė A.Švedienė, Tarybos narys, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas J.Vazgys, Ramonų seniūnaitijos seniūnaitė D.Jonylienė.
Kas sakė, kad vasara – vien gėlės, saulė ir vanduo? Vasara – tai lyg atlygis už visa, ką padarėme rudenį, žiemą, pavasarį. Vaikams tai atlygis už mokymąsi ir vaikiškumą. Tėvams – vasaros spindesys už rūpestį, darbą, meilę, pasiaukojimą. Seneliams – už pamokymus ir patarimus. Drugeliams – už plazdesį saulės spinduliuose.
Mes negalime laiko nei sustabdyti, nei sulėtinti. Galime savo laiką spalvinti gražiais darbais, poelgiais, nuoširdumo žodžiais bei bendravimu. Tai suvokdami į vasaros krepšelį sudėjome būsimų pirmokų pasveikinimą, Verėduvos kaimo kapelos ir moterų ansamblio skambias dainas, širdies žodžius, skambų juoką, padėkas, sveikinimus ir pagyrimus.
„Dar gyva mamos skarutė, nusagstyta dangaus ir žemės ašarom, ramunių burtais, saulėlydžių sagėm – be vietos užmarščiai“, – pristatydama konkurso „Gražiausia močiutės skarelė“ laureatę šimtametę skarelę kalbėjo renginio vedėja D.Zaksienė.
Vasara tuo ir ypatinga, kad, rodos, visa aplink švenčia ir žydi. Norisi puoštis ir puošti. Pasidabinę gražiausiu vasaros drabužiu (skrybėlaitėmis, šortukais) šventės dalyviai įsiliejo į linksmybių ratą. Džiaugėmės viskuo, ką mums davė vasara: kelionių įspūdžiais, alsia kaitra, lietaus lašu, pilnu koriu, neblogu derliumi, duonos kvapu, žiedų margumu. Oras virpėjo nuo šaunaus Nemakščių vyrų vokalinio-instrumentinio ansamblio atliekamų dainų, jaunimo šurmulio. Ech! Kaip čia viską beišvardinti?
Vasariniai jausmai ir džiaugsmai taip ryškiai nuostabiausiomis spalvomis išdabinti! Apsidairai ir pamatai, kaip keičiasi dangaus skliautai, kai saulė teka, kyla, leidžiasi. Matai, kaip mainosi mūsų žemės veidas per keturis metų laikus. Ir tada supranti, kad laikinai vasaros dienos džiugina, žydi ir spindi. Baigiasi vasara. Mūsų vasara. Mūsų geroji…
Danutė Zaksienė