LINA KANTAUTIENĖ

Viktoras VITKUS 

    Lina Kantautienė Raseinių krašto istorijos muziejuje pradėjo dirbti nuo 1982m. Dar mokykloje susidomėjo archeologija. Yra projekto „Raseinių krašto menininkų palikimas. Prano Šniukštos 100-čio minėjimas“ vadovė. Parašė straipsnius apie iškilius Raseinių krašto žmones ir archeologiją knygai „Raseinių kraštas“.   

   Viktoras Vitkus kalbasi su muziejininke Lina Kantautiene.      

   Nuo darbo pradžios tvarkėte archeologijos ekspoziciją. Ar keitėsi darbo profilis? Žinome, kad muziejus ruošia įvairius kūrybinius, edukacinius projektus, kuriuose dalyvaujate ir Jūs. Kokius galėtumėt išskirti ir kokie tolimesni planai?                     

   Deja, mūsų muziejus niekada nevykdė archeologinių kasinėjimų. Archeologijos eksponatų fondą sudaro tik atsitiktiniai radiniai: akmeniniai ir titnaginiai kirvukai, rėžtukai, gremžtukai, kelios žalvario apyrankės ir segės. Ruošiant muziejaus ekspoziciją, buvo laikomasi chronologinės sekos. Ekspozicija prasidėjo stendais nuo seniausių laikų, nuo pirmųjų mūsų krašto gyventojų akmeninių darbo įrankių. Teko susipažinti su kituose Lietuvos muziejuose saugomais mūsų krašto archeologiniais radiniais ir skolintis. Dalį radinių iš Kejėnų ir Gėluvos kapinynų depozito teisėmis gavome iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus. Ekspozicija nebuvo labai informatyvi, todėl edukacijos „Raseinių rajono piliakalniai“, supažindinančios su Molavėnų archeologiniu kompleksu ir Dubysos piliakalniais, užpildė spragą ir sulaukė mokytojų ir mokinių dėmesio. Greit bus dešimt metų, kai pirmą kartą su mokiniais, lydima mokytojo kraštotyrininko Antano Girčio, kopiau į Molavėnų piliakalnius. Kelionės po rajoną tikrai populiarios, jau sudarinėju sąrašą norinčių šį pavasarį aplankyti padubysio piliakalnius. Vykdami į vieną ar kitą pusę aplankome šalimais esančius objektus. Tiek rudenį, tiek pavasarį labai malonu užsukti į Simono Stanevičiaus tėviškę, ten susitikti su mokytoja Julija Norkute. Lankydami Betygalos ir Ročiškės piliakalnius, apžiūrime Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir koplytėlę. Betygalos muziejuje mūsų laukia Marija Navakaukienė. Kartu su Rita Paškauskiene išbraidom Pasandravio pievas… Šioje edukacinėje programoje dalyvauja įvairaus amžiaus mokiniai, o štai „Barokas mūsų krašte“ siūlau vyresniems. Lankydamiesi Raseinių, Lyduvėnų, Šiluvos ir Tytuvėnų bažnyčiose susipažįstame su statybos istorija ir architektūros ypatumais.              

Jau kuris laikas planuojame pertvarkyti archeologinę ekspoziciją, padaryti ją informatyvesnę, pritaikyti edukacinei veiklai. 2008m. medžio drožėjas Ričardas Ramanauskas padirbdino muziejui archaines vertikalias audimo stakles, kurios bus naudojamos supažindinimo su senaisiais amatais edukacijos metu.                    

   Esate leidinio apie Raseinių krašto žydus sudarytoja, rašėte nemaža straipsnių. Kokie kūrybiniai planai šioje srityje?          

Didelių kūrybinių planų neturiu, palaikau ryšius su rašytoju M. Dovydu Chajetu, kuris savo autobiografinėje knygoje „Dvasiškai nepalūžę“ (rusų kalba) rašė apie tarpukario Raseinių žydų gyvenimą. Kiekvieną vasarą sulaukiu litvakų bei jų palikuonių iš Izraelio ar net Pietų Afrikos Respublikos. Kartais jie atsiveža senų nuotraukų, teiraujasi apie pažįstamus, ieško savo šaknų. Džiūgauja ekspozicijoje atpažinę moksladraugius. Ponas Zivas, atvykęs iš Izraelio, fotografijoje rado save ir seserį. Šiuo metu pildau ekspoziciją apie holokaustą ir džiaugiuosi ką nors naujo sužinojusi apie prieškario Raseinius, miesto architektūrą, gyventojus, jų verslus.               

   Ar sulaukiate kokios pagalbos iš miestelėnų?           

   Senieji raseiniškiai daug prisidėjo prie muziejaus kūrimo ir ekspozicios plėtros. Gyventojai vis randa ir atneša mums eksponatų, suteikia naudingos informacijos, mielai mus konsultuoja. Visų muziejininkų vardu noriu padėkoti Viktorui ir Marijai Endriukaičiams, Birutei Laurinavičienei, Augustinui Živatkauskui, Eugenijai Ennukson, Kazimierui Smilgevičiui, Danutei Paulauskienei, visiems gyventojams, prisidėjusiems pildant eksponatų fondą ir kaupiant istorines žinias apie mūsų kraštą.        

   Prašome tarti dar keletą improvizuotų žodžių skaitytojams.      

   Kasmet muziejuje atnaujinama viena ar kelios ekspozicijos. 2008 metų pabaigoje muziejaus lankytojams pristatėme salę „Raseinių krašto sakralinis menas“. Kviečiame raseiniškius ir svečius apsilankyti muziejuje, tikimės Jus maloniai nustebinti.              

Ačiū už pokalbį