Literatūra
Aš ir veidrodėlis (0)
Janina LOŠIENĖ
Veidrodėli, vienąsyk
Kaip čia yra pasakyk,-
Buvo ilgos gelsvos kasos,
Dabar liko ausys basos?
Dantys švietė kaip perliukai,
Dabar liko kevaliukai.
Akys kaip žarija degė,
O dabar kaip pilka segė.
O jau nosis, kad žinotum,
Visą naktį nemiegotum!
Ir
Prisimink (0)
Pranas LAURINAVIČIUS
Žmogau, tu nežinai, kas įvyks
Juodoj nakty,
Dienoj ar kelio vidury.
Bet viena neblogai
Žinoti privalai,
Nors laiko visad neturi,
Kad čia tu, žemėje, neamžinai esi.
Visatos paslapty
Maža dulkelė tik esi
Su norais savo dideliais.
Tie norai išsipildys
Dievo galybė (0)
Jadvyga EVARTIENĖ
Koks didelis ir paslaptingas šis pasaulis
Ir kiek jame mums nesuprantamų dalykų?
Iš kur žvaigždžių, kam šviečia saulė?
Tik vienas Dievas gali atsakyti.
Kam tiek bevaisės dykumos?
Kam tiek vandens beribių plotų?
Dieve, Tu tai
Alyvų akelės (0)
Kun. Vitas KAKNEVIČIUS
Tu – mano meilė, džiaugsmas ir šviesa!
Tu pirmo palytėjimo styga.
Tau dovanoti daug ką ketinu,
Šiandien skrendu ant dvasinių sparnų.
Mes nepabėgsim nuo tikros Tiesos,
Nuo Dievo duoto Džiaugsmo ir Šviesos.
Apžvelk alyvų
LELIJA (0)
Viktorija ADOMAITYTĖ
Stiklinio ežero pakrantėj
Žydėjo lelija vandens.
Pasmerkta vienatvės kančiai,
Ji laukė savojo rudens.
Kad kuo greičiau nuvysčiau,
Gražiuosius žiedlapius numesčiau
Ir saulės rytmečio nebeišvysčiau,
Užbaigčiau gyvenimo kančias.
Virš ežero stiklinio siautė
Audra siaubinga ir baisi;
Bangos ir vėjas daužė,
ŽODŽIAI IŠ TYLOS (0)
Pranas LAURINAVIČIUS
Nutrūko pertempta
Tylos styga.
Pabiro žodžiai
Iš tylos.
Bandžiau aš juos
Surinkti į tylą vėl,
Bet nepavyko jau, deja…
Pabiro, pakilo
Tie žodžiai per aukštai,
Kurie per garsiai buvo ištarti.
Ir daros baisiai nejauku
Dėl žodžių,
Kurie per garsiai buvo ištarti…
NELĖK SU VĖJU (0)
Janina LOŠIENĖ
Tu niekada nelėk su vėju,-
Mane, mamele, mokinai.
Nes vėjas paklaidinti gali
Ir tu negrįši amžinai.
Gyvenimas- ne rožėm klotas
Ir ne saulutės spinduliais.
Gyvenimas- kartu su vėju
Nuves tave klaidžiais keliais.
Dabar tave suprantu, mama,
Kai auginu
TIK MŪSŲ NEBEBUS (0)
Irena PUTVINSKAITĖ
Po šimto metų
Tekės vis dar saulė.
Vyturio giesmė
Bus tikra. Ne apgaulė.
Pievos žydės
Tais pačiais žiedais.
Širdys virpės
Neišsakytais jausmais.
Bus ir kančios,
Ir vilties. Po truputį.
Glaus Mama prie širdies
Kūdikėlį mažutį.
Pavasariais sės.
Rudeniais pjaus.
Tarsi už nieką
Likimas nebaus.
Mylės
BANGA (0)
G.K.
Tik dabar, šitiek metų praėjus,
Pagaliau, pagaliau supratau,
Jog ir skirtą mums kelią nuėjus,
Galima žengti ir dar kiek toliau.
Iš esmės, jeigu mano tiesa,
Nieko amžino kaip ir nėra.
Juk žmogus- paprasčiausia banga.
Žmonija- tai jau
Jadvyga EVARTIENĖ (0)
Jadvyga EVARTIENĖ
Garsinkim Lietuvą darbais, ne žodžiais,
Mylėkim Ją, vienintelę, tyra širdim.
Tik Ji, kaip Motina, priglaudžia ir paguodžia,
Į ją visad galėsim atsiremt krūtine, petim.
Vaikai brangios Tėvynės Lietuvos,
Nesvarbu, kur šiandien esate ar būsit,
Su
