Literatūra
Melagių diena (0)
Janina Lošienė
Pagaliau sulaukiau aš
Tą melagių dieną,
Nes apgauti ketinu
Aš draugą nevieną.
Pas kaimyną štai lekiu
Su didžiausia bėda, -
Ar nematote, šuva
Jūsų vaiką ėda?!
Ir pas kitą su žinia
Net rankas iškėlęs:
- Ten avariją mačiau!
Jūsiškis pamėlęs!
Ir
Metų laikai (0)
Zenė Kulikauskaitė
Metai greitai bėga,
Metų laikai – greičiau.
Balta žiemužė siaučia.
Pusnyje įklimpau.
Varvekliai krenta, dūžta,
Kieme balutės privarvėjo,
Paukšteliai striksi, čirškia.
Pavasaris tik prasidėjo.
Saulutė skaisčiai šviečia
Ir šildo vis labiau.
Jau vasara žalioji.
Aš tarp žiedų braidau.
Greitai ruduo atėjo.
Vėl
Vakaras (0)
Albinas Lesanavičius
Vakaras artinas jau
Toks šiltas ir gražus.
Aš ant jūros kranto
Stovėjau vienišas, tylus.
Jūros bangos ritosi į krantą,
Glostė švelniai man rankas.
Ritos bangos, o purslai
Padus kuteno man linksmai.
Ten, tolumoj, pakrantėj, ji stovėjo
Tokia jauna,
Norėčiau… (1)
Jadvyda Evartienė
Norėčiau, kad žiemos niekad nebūtų,
O tik pavasaris ir vasara, ruduo!
Nuo šalčio žemėj niekas kad nežūtų,
O širdyje gyventų džiaugsmas ne vargai.
Norėčiau, kad upės ir upeliai niekad neužšaltų,
Kad ledas neuždengtų ežerų
Spygliai (0)
Pranas Laurinavičius
Kai pirštai ar delnai
Paliečia spyglį aštrų,
Receptorius mūs skausmo
Per kūną impulsą pasiunčia…
Bet būna juk spyglių,
Kurių nei delnu, nei pirštu
Paliesti negaliu.
Tokie spygliai,
Kur rankom neliečiami,
Būna skaudesni,
Ilgalaikiai, o kartais amžini…
Tai širdies ir sielos
Meilės ugnis (0)
Jadvyga Evartienė
Kūnas liepsnoja, širdis dainuoja,
Tai meilė šaukia – skubėk pas ją.
O mielas laukia, jo glėbys traukia,
Ir kūnai trokšta būti šalia.
Mintys, lyg paukščiai, kyla į aukštį,
Ir tarsi kregždė skrenda aukštyn.
Noris patirti,
Žemės sapnas (0)
V.S.
Jau žiema už lango kloja baltą rūbą,
Šaltas vėjas šėlsta medžių šakose.
Miega ilgu miegu žemė motinėlė,
Apsiklojus sniego antklode balta.
Antklodėlė pūko – šalčio siuvinėta -
Ir tokia minkštutė, ir tokia šilta.
Nebaisi žiemužė žemei
Kai manęs nebebus (0)
Irena Putvinskaitė
Kai manęs nebebus. Žydės sodai.
Suoks lakštingalos. Ten. Po beržais.
Kai manęs nebebus. Saulė leisis.
Ir tekės ji tai pat, kaip kadais.
Kai manęs nebebus. Liks ir meilė.
Ir gyvenimas tęsis toliau.
Ir bus jis
Išeinu (0)
G.K.
Aš išeinu…Tikrai…Tikrai jau išeinu…
Man kojų nenuvalyt į kilimą prie durų…
Ar miestą palieku? Taip…palieku…
Štai pinigai…Nebereikės man jų…
O adresas? Lai būna paslaptis…
Ten rasi kelią…Bet vėliau…
Tik pro vartus ten eisi, ne duris,
Ir butas
Kvadratiniai ramybės metrai (0)
G.K.
Yra kvadratiniai ramybės metrai
Tai plotas tavo nuosavybės
Gyvybė – tai mažyčiai centimetrai
Ilgoj liniuotėj amžinybės.
Kai liūdesys užkloja sielą
Ir kviečia nebūties vėjus
Tu išeini perkirtęs vielą
Į poilsio kvadratinius metrus.
Amžinybė… Metrai kvadratu…
Motelis amžinos nakties…
Tenai, po
