Literatūra
Internetas (0)
Pranas Laurinavičius
Manasis internetas -
Po žylančiais plaukais -
Toks būna netikėtas,
Be gailesčio jis man.
Užstringa kartais schemos
Ar kodai susimaišo,
Nors aš jiems programų
Nei kuriu, nei rašau.
Štai blyksteli jo skalėje
Toks klausimas painus:
Kas tavo protėviai?
Kokiam laike
Sniego sargai (0)
V. S.
Visą naktį krito, krito
Sniegas lyg balta vata.
O iš ryto pusnys styro,
Su sena aukšta tvora.
Ot tai džiaugsmas, tai puiku!
Sniegas limpa – nuotabu!
Daug, oi daug baltų pilių
Pastatysime kartu.
Ei, vaikai, visi į
Žiemos vaizdai (0)
Valerija Jasaitienė
Jau matosi pirmosios snaigės,
Rudenėlis šiaip taip baigės.
Šaltis piešia ant langų lelijas,
Sniego pusnys skaičiuoja snaiges…
Miškai ir sodai gražiai atrodo,
Jei medžiai šerkšnu padengti.
Tas visas grožis, per langą žiūrint.
Atrodo visai arti…
Balos užšalo,
Tėvynei (0)
Saulius Rimeikis
Tu man esi brangesnė už ryto aušrą,
Už žiburius nakties tamsos glūdumoje,
Nes man vienintelė šita šventa žemelė,
Kurios niekaip iškeisti į nieką negaliu.
Aš niekad neiškeisiu į užjūrį,
Ir svetimą dangaus platybę.
Gardesnio kąsnio
Buvusiai kaimynei (0)
Zenė Kulikauskaitė
Ak, kaimyne, siuvejėle,
Daugel metų jau praėjo.
Prisimenu jus dar panelę,
Kai siūdavote man sukneles.
Su gyvenimo vėjais, audrom
Pasukau ir aš jūsų pėdom.
Gyvendama prie to pačio kelio
Pasiuvau nemažai suknelių.
Atsimenu, kai tapote mamyte,
Turėjote
Nenuorama vasaris (0)
Jadvyga Evartienė
Kai tu gimei, aplink pūga kvatojo,
O vėjas dūko sniego patale.
Ir pro varveklius skverbės drungnas spindulėlis,
Tuomet Dievulis dovanojo man tave!
Tokią gležnutę, rausvą, lyg aguoną,
Didelėm mėlynom rugiagėlių akim.
Švelniai padėjo man prie
Žiemkenčiai (0)
Vladas Danusas
Prisimenu neseną tėvą,
Plačiai žingsniuojantį sėjėją,
Kaip grūdus, saujomis pasėmęs,
Į dirvą bėrė.
Užakėjo.
Ir lauką peržegnojo žiemai.
Kai duoną kepdavo mama,
Mums būdavo, vaikams, lyg šventė.
Žinojom – pagrandukas bus,
Garuojantis karščiu
Ir su spirgučiais.
Mes seilę rydavome tąsyk
Aš,
Baltesni už sniegą (0)
Pranas Laurinavičius
Baltas, baltas senas sodas,
Baltas visas laukas,
Baltas sniegas vis dar lipa
Baltom kopėčiom dangaus
Į žemelę baltą.
Kaip norėčiau būti baltas,
Kaip tas sniegas iš dangaus,
Bet, deja, juk aš sutvertas
Būti tik žmogum.
Bet ir čia
Rūkas (0)
Jadvyga Evartienė
Rūkas apgaubia miestą, klonius.
Smelkias šalta drėgmė į kūną, širdį.
Lyg voras ji apraizgė ir namus, ir žmones.
Ji mūsų šauksmo, prašymų negirdi.
Rūke, lyg vandeny, plaukia namai ir medžiai.
Rodos, ir aš
Mano kelias (0)
Irena Putvinskaitė
Aš jį regiu sapnuose. Matau kasdien.
Ne tik matau. Tarsi einu…
Matuoju žingsniais kiekvieną kilometrą
Metrais, centimetrais.
Kiekvieną kelio dulkę
Paliečiu ir paglostau aš žvilgsniu.
Ir taip kasdien. Pirmyn. Atgal.
Vaizdai tie patys
Plaukia pro akis.
Ir pakelės
