Literatūra
VASARAI BAIGIANTIS (0)
Jūratė A.
Praeina vasara karšta!
Ir nuotaika visų bloga.
Tuoj lapai medžių paruduos
Ir saulės gamta jau nebeduos!
O taip norėtųs dar pabūti.
Gamtoj šiltoj, nors truputį.
Gulėti, degintis karštai
Ir maudytis linksmai.
Ta vasara tokia trumpa,
Jog, rodos, jos
Spalvom nusidažo margiausiom (0)
Viktorija ADOMAITYTĖ
Spalvom nusidažo margiausiom,
Ant žemės leidžiasi tyliai,
Kadais mėginau jų paklausti,
Kodėl gi nuo medžių nubyra.
Raudoni klevai tarsi saulė,
Panirus į jūros bangas,
Prisirpę šermukšniai kariauja,
Dar stengias rudens neprarast.
Bet lapai vis krenta ir tupia
Ant
ANĖ (0)
Zenė KULIKAUSKAITĖ
Pirko kaime Anė namą.
Nei per aukštą, nei per žemą.
Dabar reikia jai jaunikio -
Su mašina ir ne plikio.
Kelias rytmetį anksti.
Tvarko gražina pati,
Ką darys, viena gyvens.
Gal visai dar nepasens.
Atvažiavo greit jaunikis
Ir
VĖŽLIAI (0)
K.S.
Gyvena pelkėje vėžliai,
Tarpusavy jie sutaria gražiai.
Pliuškenas per dienas sau
nuobodžiai, o kai išalksta,
čiulpia letenas gardžiai.
Bet kai sunoksta obuoliai
ir juos išvarpo kirminai,
gyvena jie sočiai ir prabangiai -
tai žinoma – vėžliai -
ne obuoliai!
Nagai
TĖVIŠKĖN (0)
V.S.
Gimtinėlė mana-
Žalių pievų darna.
Dubysėlė srauni
Ir miškeliai žali.
Ji vilioja sapnais,
Šaukia paukščio balsu.
Kai namo aš grįžtu,
Gena vėju eikliu.
Koks vaiskus čia dangus,
Glosto saulė klevus.
Gandro skrydis platus-
Man šis kraštas brangus.
Ugnys dega languos,
Motinėlė rymos.
Jos akių
GERUS MYLI VISI (0)
KUN. V. KAKNEVIČIUS
Žaidžiam mes kieme,
Kur aplinkui gėlės,
Džiaugiamės šviesa.
Kas gi ją sutvėrė?
Dievo dovana
Džiūgauja širdelė,
Myli mus mama,
Tėtis ir senelė.
Būsime geri,
Pildysim Jo valią,-
Kol mes dar maži,
Teik malonės galią.
Greitai aš užaugsiu.
Geras noriu būti.
Aš malonių
RUGSĖJIS (0)
Daiva BURINSKYTĖ
Ant balto lapo liejasi dainų bedugnė
Jaunoms širdims taip norisi gyvent…
Užkūrė man rugsėjis širdy ugnį,
Svajonėse nusprendė nepasent.
O kaip tą rudenį karštai mylėjau…
Pasaulį visą ir žvaigždynus nuostabius.
Mylėjau mėlynas akis rugsėjo,
Kol jos
IŠDYKĖLIS MĖNULIS (0)
Jadvyga EVARTIENĖ
Naktį prabundu iš miego,
Kambary šviesu, šviesu.
Kas čia elektrą įžiebė?
Aš miegoti negaliu.
Miegui griežtai išsisklaidžius
Suprantu, iš kur šviesa.
Už langų mėnulis žvalgos,
Slankioja bute nakčia.
Debesis tolyn nuvaikė,
Dar pasikvietė žvaigždžių,
Išsišiepęs, tarsi vaikas,
Žaidė spinduliais šviesų.
Sukinėjo
RUDENS RAMYBĖ (0)
V. MASAITYTĖ
Ilgesys … ir ruduo.
Žvarbus vėjas tikrai
Dažnas svečias:
Vis lanko ir lanko.
Jau už lango lietus
Ir skaisti žaluma
Kažkaip tyliai
Nublanko, nublanko.
Tik širdies šiluma,
Nemeluota, tikra
Šiapus stiklo
Vis tyliai palieka.
Tik ramybė naktų,
Šešėliuotų, tamsių
Kertėj namo
Nesupama miega.
ŠIRDIES ŽODŽIAIS NEIŠREIKŠI (0)
Kun. Vitas KAKNEVIČIUS
Neišmatuosim žodžiais mes širdies gerumo,
Joje tik skleidžias meilė amžina…
Kiek slypi žmoguje ir dieviško dosnumo,
Dažnai nors kasdienybę lydi vienuma.
Teisingoje širdy juk telpa- dangus ir žemė,
Dorybės išsiskleidžia nuostabiais žiedais,
Nors ašarą
